Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, kad viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami. Darbdavys gali skirti viršvalandinius darbus tik išimties atvejais, kuriuos nustato darbo kodekso 151 straipsnis.

Įstatymiškai nustatytos darbuotojų kategorijos ir darbo sąlygos, kai negalima skirti viršvalandinių darbų, ir kategorijos darbuotojų, kuriems galima skirti viršvalandžius tik jų  sutikimu. Draudžiama skirti viršvalandinius darbus:

1) jaunesniems kaip 18 metų asmenims;
2) asmenims, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose nenutraukdami darbo – mokymosi dienomis;
3) kai darbo aplinkos veiksniai viršija leistinus dydžius.

Kolektyvinės sutartys gali nustatyti ir kitus atvejus, kai viršvalandžiai draudžiami. Nesant darbuotojo sutikimo, taip pat draudžiama skirti dirbti viršvalandinius darbus:

1) nėščioms moterims;
2) neseniai pagimdžiusioms moterims;
3) krūtine maitinančioms moterims;
4) darbuotojams, auginantiems vaiką iki trejų metų;
5) darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;
6) neįgaliesiems (neįgalieji gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada).

Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimt valandų per metus. Tačiau kolektyvinėje  sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne didesnė kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus.

Pažymėtina, kad darbdavys darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose privalo žymėti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.


Juridinio skyriaus specialistė Daiva Gasiūnaitė