Į pradžią IGNALINOS
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt
 Struktūra ir kontaktai  Teisinė informacija  Veiklos sritys  Korupcijos prevencija  Administracinė informacija  Paslaugos
Versija neįgaliesiems
Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"

"Nauja vaga" Nr. 47, 2019 m. birželio 22 d.


  • Mero savaitė

Į žurnalistės Laimos Miliuvienės klausimus atsako Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas RASIKAS

- Kas naujo savivaldybės mero darbotvarkėje, iš to, ką svarbu žinoti rajono žmonėms?

- Esame numatę susitikimus su seniūnijų žmonėmis. Kartą per mėnesį, nelaukdami jokių ataskaitų datos, aš, direktorė ir skyrių vedėjai važiuosime į pasirinktą seniūniją.Tai bus darbiniai vizitai. Į kurią, bus iš anksto pranešta spaudoje, skelbimų lentose. Šios mūsų kelionės prasidės rugpjūčio mėnesį, kai bus aprimęs atsotogų bumas. Tad ruoškite klausimus iš anksto. Norime vietoje pabendrauti su žmonėmis, išklausyti jų problemas dėl vandentvarkos projektų, kelių būklės ir kitais klausimais. Jei iš karto negalėsime atsakyti, užsirašysime ir aiškinsimės.

- Šią savaitę net du kartus važiavote į Vilnių?

- Taip. Antradienį Seime išklausiau Prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešimą. Teisingas pranešimas, nors tikėjausi griežtesnio. Gal ir ne visos problemos buvo paminėtos, bet tai, kas buvo pasakyta, - gairės ateičiai. Penktadienį Seime dalyvavau Gedulo ir vilties dienos minėjime. Buvo daug kviestinių svečių, ambasadorių. Minėjimas solidus, pasisakymai jautrūs, tremties istorijos ne iš piršto laužtos, o vargu ir ašaromis aplaistytos. Galbūt aš ypatingai reagavau, nes mano  tėvą gyvuliniame vagone irgi buvo išvežę į Sibirą. Tuo metu Ignalinoje, viename iš keturiolikos Lietuvos rajonų, vyko renginys „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Jame dalyvavo vicemeras Manfredas Žymantas.

- Kokie reikalai jus nuvedė į Anykščius?

- Ten buvo organizuotas Specialiųjų tyrimų tarnybos seminaras. Kartu dalyvavo ir Valstybės tarnybinės etikos specialistai. Važiavome trise: direktorė Jūratė Balinskienė, Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Edita Rastenienė ir aš. Buvo nagrinėta daug aktualių temų. Ne tik mes, bet ir kitų rajonų vadovai kėlė klausimus, kas kada turi nusišalinti priimant Tarybos sprendimus. VTEK atstovai ir patys įvairiai interpretuoja įstatymus, o nuobaudas dalija į kairę ir į dešinę. Sako: suvokiam, kad nesąmonė, bet privalome taip elgtis. O  tokios nuobaudos gali turėti įtakos politikų ateičiai. Norėtųsi daugiau aiškumo.

- Savivaldybėje lankėsi Lietuvos pašto vadovai?

- Taip. Lietuvos pašto vadovai kalbėjo apie mobiliuosius laiškininkus. Mūsų rajone  šiai pertvarkai trūksta tam tikros logikos. Ar veiks planšetiniai kompiuteriai pasienio zonoje, palei Baltarusiją? Kiek šeimų neteks pajamų, nes akivaizdu, jog dalis laiškininkų neteks darbo? Laiškininkams skirtos mašinos stovės Ignalinoje. Jeigu didžiasaliečiui reikės atvažiuoti į Ignaliną, kad persėstų į pašto mašiną, vargu ar jam tai apsimokės. Bijau, kad dėl to atsiras jaunų šeimų,  norinčių emigruoti iš rajono, o tai mums sukurs naujų problemų švietimo srityje.

- Toliau buvo narpliojamos komunalinių atliekų tvarkymo peripetijos...

- Šįkart rajono vadovus jos nuvedė į Zarasus. Važiavome pasitarti, pasisemti patirties. Susidarėm vaizdą, kurlink daryti pakeitimus. Pas mus yra keistų dalykų: rajone daug kaimo turizmo sodybų, į kurias suvažiuoja, ypač savaitgaliais, daug turistų. Sodybos šeimininkas moka mokestį tik už save, o turistų šiukšlės – tarsi bešeimininkės. Jas vis tiek reikia surinkti ir išvežti. Taigi už rajono svečius turime sumokėti mes visi. Tai labai aktualu vasarą. Reikia ieškoti sprendimų, kurie priverstų už šiukšles susimokėti tuos, kurie šiukšlina.

- Ir dabar svarbiausias klausimas: baigėsi apklausa dėl autobuso maršruto į Uteną. Kokie rezultatai?

- Pagal apklausos rezultatus daugiausia keleivių autobuso norėtų trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Dabar Autobusų parko vadovas derina laiką su Utena. Manau, kad autobusas galėtų ir važiuoti tris kartus. Nuvažiavęs darytų 3 arba 4 valandų pertrauką ir tada grįžtų į Ignaliną. Ilgiau laikyti stovintį autobusą būtų per daug nuostolinga.  Jei kelionės tikslas konkretus, per tiek laiko įmanoma susitvarkyti reikalus arba apsipirkti. Autobusas galėtų pradėti kursuoti maždaug po mėnesio. Be abejo, ir paleidę maršrutą, kurį laiką stebėsime. Jei kurią nors dieną bus akivaizdžiai mažai keleivių, turėsime keliones pareguliuoti.

- Dėkoju už pokalbį.

  • Plius - minus

Įžengėme į ilgiausių dienų, trumpiausių  naktų laiką. Nuplauks vilčių vainikai ežerais ir upeliais, kils į padangę Joninių laužų kibirkštys, pasileis visi per rasas paparčio žiedo ieškoti. Kas dviese ieškos, tiems, tikėtina, per Gandrines bus dovanų atnešta... Štai kur didysis Vasarvidžio nakties stebuklas, randamas papartynuose, apie kurį dar gudragalviai senoliai šnabždėdavosi... 

Ir Seime šnabždasi gudragalviai. Atmosfera ir ten įkaitusi – negelbsti net kondicionieriai. Katino Leopoldo, gerojo taikytojo, vaidmens ėmėsi premjeras Saulius Skvernelis, ketvirtadienį deklaravęs idėją užbaigti, pasak jo, beviltišką karą tarp konservatorių ir „valstiečių“ bei suformuoti platesnį politinių partijų sutarimą.  Opozicinės partijos sako, kad tai yra neįgyvendinama, kol nuo galinio parlamento suolo, anot Eugenijaus Gentvilo, „virvutes tampys Karbauskis iš Naisių“.

Tikras cirkas. Beje, apie jį irgi yra karštų naujienų. Štai neseniai mokytojai kėlė žodžių audras dėl nepakeliamo karščio klasėse. Ir – nieko! Nesuskubta matuoti temperatūros ir ligoninių palatose. Šie net nesiskundė. (Kai ligonio temperatūra artėja prie 40, greičiausiai jam išorės temperatūros pokyčiai jau nerūpi.)  O štai kad Zobovo meškinui per karšta – sujudo visi. Mat Vipo narvas buvo įkaitęs iki 30 laipsnių. Mestos aplinkosaugininkų, policijos pajėgos. Puolė būriu cirko veteraną Nikolajų Zobovą, užsibarikadavusį kartu su savo augintine narve, plėšė „Ąžuolyno meškučių cirko“ aktorių, meškiną Vipą, žadėdami jam rojaus gyvenimą Vokietijoje. Gal taip ir bus. Kaip mūsų vaikams, įvaikintiems Naujojoje Zelandijoje. O man graudu, kad neatsirado čia padedančių Vipui ir Nikolajui  Zobovui būti drauge.

„Gyvūnų mylėtojų“ buvo užpulti ir Visagine šiuo metu apsistojusio čekų cirko „Francesko Jung“ vadovai, šią savaitę išmaudę savo dramblį (!) Visagino ežere. Įbrido dramblys į Visagino ežerą - ir radosi proga diskusijai! Karštai, kaip šis birželis. O man ir vėl – dramblio gaila. Mat „gyvūnų mylėtojų“ ar atvirų jų priešininkų ketinimai – visiškai vienodi! Atimti, neleisti! O drambliui jau per keturiasdešimt. Leiskit jam, kaip tikram artistui, mirti arenoje.

Aiškiai reikėtų atvėsti. Įsibriskit bent į rasas, Rasų šventę švęsdami. Net jei lietus vasarvidį laimins. Tiek kaitros birželis pažėrė, kad fizinę (o gal – ir dvasinę) pusiausvyrą atstatyti tegali vandenų vėsa. Net drambliui tai aišku!

Vida Žukauskaitė

 

  • Pasveikintas seniūnas Jonas Polita

Jūra gėlių, kalnas palinkėjimų. Ir net dainų! Tokią dovaną trečiadienį jubiliejinio gimtadienio proga gavo Ignalinos seniūnas Jonas Polita. Jubiliatą sveikino rajono meras Justas Rasikas ir administracijos direktorė Jūratė Balinskienė, Seimo narys Gintautas Kindurys, Tarybos nariai „valstiečiai“  Henrikas Šiaudinis, Vidas Kreivėnas, Onutė Zaleckienė, Aukštaitijos nacionalinio parko, Policijos vadovai, bendruomenių atstovai, kaimynai iš Linkmenų, kolegos – visus tiesiog sunku suskaičiuoti.  O palūšiniai seniūnui atvežė ne tik dovanų, bet ir smagių dainų puokštę. Visi akcentavo jubiliato darbštumą, paslaugumą, kruopštumą, santūrumą ir dar daug gerų savybių.

  • Mobilūs laiškininkai – pažanga ar kaimo paštų griovimas

Praėjusią savaitę rajono savivaldybėje ir abiejose laikraščių redakcijose lankėsi Lietuvos pašto atstovai. Vizito tikslas – pristatyti Lietuvos pašto pertvarką: dabartinius laiškininkus pakeis mobilūs.

Lietuvoje mobilus laiškininkas – ne naujovė: jau daugiau nei metai 12 rajonų gyventojai, neišeidami iš namų, siunčia ir gauna laiškus bei siuntinius, moka mokesčius ir prenumeruoja leidinius. Mat visas pašto ir finansines paslaugas suteikia nemokamai iškviestas mobilus laiškininkas. Kad tokia paslauga reikalinga, atskleidė 2018 m. rudenį Lietuvos pašto užsakymu tyrimų bendrovės SIC atlikta apklausa – 80  proc. apklaustų mobilaus laiškininko lankomų klientų tokią paslaugą rekomenduotų jos neturintiems regionams. Be to, paaiškėjo, kad be tradicinių laiškininko paslaugų, gyventojai į namus su pašto siuntomis norėtų sulaukti vaistų, piniginių perlaidų ir knygų.

Prieš dvejus metus irgi buvome sulaukę panašaus vizito. Nors buvo žadėta, kad Ignalinos rajone mobilūs laiškininkai pradės dirbti po kelių mėnesių, tačiau tada dar buvo atsisakyta minties įdiegti naujovę iškart visoje Lietuvoje. Pradžia buvo padaryta Radviliškio, Utenos, Mažeikių, Akmenės, Prienų, Joniškio, Kupiškio, Pakruojo, Rokiškio, Anykščių, Biržų ir Molėtų rajonų savivaldybėse. Dabar atėjo eilė ir mūsų rajonui.

Kaip sakė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento projektų vadovė Aušra Kurtkutė, Ignalinos rajone iš 17 pašto apylinkių bus sudarytos 9 apylinkės. Ignalinoje ir Dūkšte liks stacionarūs paštai, o kitose gyvenvietėse esančios paštų patalpos bus parduotos. Tai bus daroma palaipsniui, trumpinant kaimo pašto darbo valandas. Nustatytoje vietoje kelias valandas budės mobilus laiškininkas, tačiau svarbiausia pertvarkos esmė – žmonės laiškininką į namus galės išsikviesti bet kuriuo metu. Visi mobilūs laiškininkai bus aprūpinti naujais automobiliais, kurie žiemą ir vasarą galės pasiekti atokiausius rajono kampelius. Gyventojams tereikia turėti telefoną, kad galėtų paskambinti. Jau nupirkta 440 naujų automobilių.

Štai čia ir prasideda mūsų rajono problemos, apie kurias Pašto pertvarkos projektuotojai galbūt net nepagalvojo. Ar visi garbaus amžiaus žmonės turi telefonus? Ar veiks mobiliojo laiškininko planšetinis kompiuteris Baltarusijos pasienyje? Jei pašto mašinos nakčiai turės būti paliekamos Ignalinoje, ar apsimokės laiškininkui, gyvenančiam Didžiasalyje ar Mielagėnuose,  pereiti dirbti į mobilaus poziciją? Akivaizdu, kad dalis dabartinių laiškininkų neteks darbo, nes bus per toli važinėti pasiimti pašto mašinos arba yra ir tokių, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo.

Kaip sakė Ignalinos rajono meras Justas Rasikas po Lietuvos pašto atstovės apsilankymo savivaldybėje, tikėtina, kad mobilių laiškininkų atsiradimas mūsų rajone įneš daug sumaišties. Ar tai bus naudinga pakraščio žmonėms?

Aušra Kurtkutė garantavo, kad pradedant šį projektą, viskas buvo suskaičiuota ir numatyta. Pernai Lietuvos paštas gyventojams pristatė siuntų už 43 milijonus eurų. Dabar visos jos bus atvežamos į namus. Kaip ir laiškai, laikraščiai, net prekių. Tiesa, laiškininkas neatveš to, ko tądien užsimaniusi paprašys kaimo močiutė: prekės bus perkamos centralizuotai ir laiškininkai jas pasiims iš pašto sandėlių. Panašiai kaip ir dabar stacionariuose paštuose esama įvairių prekių, žurnalų, knygų. Nebus prekiaujama tik vaistais. Galima pavadinti, jog tai bus išvažiuojamoji prekyba. Nuo parduotų prekių sumos priklausys laiškininko paskatinimas.

Redakciją labiausiai domino, kaipgi bus su laikraščių prenumerata. Ar mobilieji laiškininkai bus suinteresuoti važiuoti į atokius kaimus ar net viensėdžius, kad užprenumeruotų laikraštį, o paskui jį privalėtų nustatytomis dienomis  pristatyti į namus?

„Už gerus prenumeratos rodiklius jau dabar laiškininkai gauna paskatinimą, tad po mobilaus laiškininko projekto įgyvendinimo Ignalinos rajone rodikliai tikrai nepablogės“, - tikino Aušra Kurtkutė.

Mobilaus laiškininko projektas Ignalinos rajone planuojamas pradėti diegti šių metų spalio mėnesį. Po metų patys įsitikinsime, ar tai buvo pažanga, ar eilinis kaimo paštų griovimas.

Laima Miliuvienė

  • Kai į Sibirą riedėjo gyvuliniai vagonai su žmonėmis…

Praėjusį penktadienį Ignalinoje, Geležinkelio gatvėje, prie kryžiaus tremtiniams, paminėti Gedulo ir vilties dienos susirinko nedidelis būrelis ignaliniečių. Gal sutrukdė tai, kad renginys prasidėjo vidurdienį, o gal alinanti kaitra sustabdė norinčius dalyvauti renginyje. Laimei, organizatoriai iš anksto parūpino mineralinio vandens troškuliui numalšinti, todėl ištvermingesni sulaukė ir „Misija Sibiras“ akcijos skaitymų pabaigos.

Šiemet minimos 78-osios trėmimų pradžios metinės. Visoje šalyje, taip pat ir Ignalinoje renginys prasidėjo tylos minute. Skaičiuojama, jog sovietų vykdytų represijų metu nukentėjo daugiau nei 300 tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurie patyrė tremtį ir kalinimus. Seneliai, tėvai, vaikai – šeimomis ir atskiriant jų likimus prievarta išdardėjo į Sibiro gulagus. Amžiaus trėmikai nepaisė. Vieni visam laikui pasiliko įšalo žemėje, kiti – dingo be žinios, tretiems buvo leista sugrįžti. Bet ne į savo namus... Pirmųjų trėmimų metu iš Ignalinos rajono buvo išvežta apie 50 žmonių. Tai buvo Ignalinos, Dūkšto, Rimšėnų, Krivasalio, Šulgų gyventojai. Iki 1953-ųjų tremtinio dalią patyrė 1260 gyventojų.

Apie tas lemtingas ir kraupias Lietuvai dienas kalbėjo Ignalinos rajono mero pavaduotojas Manfredas Žymantas. Jų šeimai pasisekė: senelį atvežė iki geležinkelio stoties ir paleido.

„Matyt, taip buvo lemta. Beveik kiekviena šeima patyrė tuos baisumus, todėl labai svarbu išsaugoti atmintį, nes kol bus gyva praeities atmintis, tol tauta gyvuos ir turės ateitį“, - sakė rajono vicemeras.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė akcentavo laisvės kainą ir svarbą. Jis ragino susirinkusius daryti viską, kad Lietuva amžinai būtų laisva, kad daugiau nereikėtų gyvuliniais vagonais važiuoti į nežinią.

„Kaip yra baisu, kai trečią valandą nakties svetimi žmonės pasibeldžia į langus ir įsako susirinkti daiktus ir kraustytis iš šių namų, nes jie – jau nebe tavo. Toliau kelias – į gyvulinius vagonus. Visam gyvenimui išliks motinos žodžiai apie važiavimą į Sibirą: kelio posūkyje pamačiusi iš abiejų pusių dardančius vagonus, ji pagalvojo – negi pusę Lietuvos išveža, - tėvų prisiminimais dalijosi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkas Vytautas Gimžauskas. – Tremtyje žmones gelbėjo, padėjo ištverti viltis, jog kada nors sugrįš į savo namus, į savo Lietuvą. Kaip pasakojo mama, gelbėjo malda ir lietuviškos dainos“.

Kalbėjusieji ir tremtiniai padėjo gėlių prie kryžiaus tremtiniams ir prie paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Ansamblis „Iš širdies“ vadovaujamas Loretos Kuksėnienės, padainavo dainų apie Lietuvą, apie tėviškę, apie viltį.

Prasidėjo skaitymai. Tokia minėjimo dalis Ignalinoje vyko pirmą kartą. „Misija Sibiras“ organizatoriai pakvietė visą Lietuvą susivienyti ketvirtus metus organizuojamoje, didelio visuomenės pritarimo sulaukusioje tremtinių ir politinių kalinių vardų, pavardžių ir likimų skaitymų akcijoje „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Prie šios akcijos šiemet prisijungė Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Kėdainiai, Raseiniai, Telšiai, Šiauliai, Prienai ir Ignalina. Kaip sakė Ignalinos kultūros ir sporto skyriaus Kultūros skyriaus vedėja Danutė Lisauskienė, Ignalinoje iš anskto skaitymams užsiregistravo apie 40 žmonių, tačiau tądien tapo akivaizdu, jog visi į renginį neateis dėl didelio karščio. „Misija Sibiras“ vadovė Aistė Eidukaitytė sako, kad trėmimai nėra tik dideli skaičiai, o Gedulo ir vilties diena taip pat nėra tik tų skaičių paminėjimas ir išėjusiųjų pagerbimas.

„Mūsų karta yra būtent ta, kuri kuria ateitį istorijai, todėl norime tai daryti formomis, kurios vienija ir įtraukia kiekvieną – nesvarbu, ar tai senjoras, kuris pats patyrė tremtį, ar moksleivis, kuris vos pasiekia skaitymų tribūną“, - rašė Aistė Eidukaitytė pranešime, atsiųstame „Naujai vagai“.

Ignalinai buvo skirta perskaityti 5 tūkstančius ištremtųjų vardų ir pavardžių. Skaičiusieji po pavardės paminėdavo – grįžo, negrįžo į Lietuvą ar dingo be žinios. Pirmasis skaitymus pradėjo Ignalinos rajono vicemeras Manfredas Žymantas, po jo skaitė europarlamentaras Bronis Ropė, Tarybos nariai Henrikas Šiaudinis, Vytautas Gimžauskas, Laimutis Ragaišis, Ona Zaleckienė, Edita Brukštuvienė, jaunimo atstovai, mokytojai, pensininkai, tremtiniai. Šiemet per parą laiko Lietuvoje pavyko perskaityti 120 tūkstančių tremties vardų ir likimų, o akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ persikėlė net už Atlanto – vardai pirmą kartą buvo įvardijami ir Vašingtone. Skaičiuojama, jog norint garsiai perskaityti kiekvieną ištremtų ar įkalintų tautiečių vardą, pavardę ir likimą, užtruktų apie 15 parų.

Laima Miliuvienė

  • TV programa. Skelbimai. Reklama 
  • Kitus rašinius skaitykite “Naujos vagos” laikraštyje
  • Skelbimai ir reklama priimami
Ateities g. 17, LT-30123 Ignalina
Tel. (8 386) 5 29 83
El. paštas naujavaga@ignet.ltnv.laima@ignet.ltnv.vida@ignet.lt
Paskutinis atnaujinimas: 2019-06-25 13:37:07
Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis


Naujienų prenumerata


Savaitės klausimas
Pasiūlykite savo klausimą

  


 


 



 




 


 


  


 

 
 

 




 

 
 
© 2005 Ignalinos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Į viršų (Left Alt+z Enter) Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.