Į pradžią IGNALINOS
RAJONO
SAVIVALDYBĖ
Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt
 Struktūra ir kontaktai  Teisinė informacija  Veiklos sritys  Korupcijos prevencija  Administracinė informacija  Paslaugos
Versija neįgaliesiems
Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"

"Nauja vaga" Nr. 11, 2018 m. vasario 10 d.

  • Plius - Minus

Kai kalendorinė žiema persirito į pabaigos pusę, ji tarsi atsiminė, jog reikia pasiautėti: paspaudė šaltukas, pribarstė sniego. Daugiabučių namų gyventojai susirūpino, kad padidės šildymo mokesčiai. Bet nuo ankstyvo rudens šalies valdantieji skalambiję, jog jų priimti sprendimai suteiks galimybę daugiau gyventojų gauti kompensacijas, leido ramiai laukti šalčių. Ogi vasarį paaiškėjo, kad gausiančių kompensacijas...  net sumažėjo. Liko tik mažiausias pajamas gaunantys gyventojai – vos galą su galu suduriantys pensininkai, nedidelius atlyginimus gaunantys vieniši asmenys, bedarbiai. Neva dėl to taip atsitiko, kad buvo šiltas ruduo ir keliais eurais buvo padidintas minimalus atlyginimas bei pensijos.

Ir vėl valdantieji norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada. Kaip ir su „atpigintais“ vaistais, alkoholio reklamos draudimu, „Sodros“ mokesčio „grindimis“, dėl kurių Lietuvoje atsirado daugiau bedarbių. „Valstiečiai“ teisinasi, kad jie vis dar taiso anksčiau buvusių valdžių klaidas, o savų šiukštu nepripažįsta. Prezidentės patarėja rėžia tiesiai: Vyriausybei trūksta gabumų įstatymams įgyvendinti. Ar Prezidentei užteks kantrybės iškęsti šiuos valdančiuosius iki jos kadencijos pabaigos?

Jau aiški Lietuvos Prezidento rinkimų data: kitų metų gegužės 12 diena. Kol kas nė vienas kandidatas aiškiai nepasakė, ar bandys siekti šio posto, bet užuominų jau esama. Iki šiol pagal visuomenės apklausas trejetuko vietas buvo užėmę ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Kaip šią savaitę pareiškė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ir jis neatsisakytų kandidatuoti į Prezidentus, jei jį kas pasiūlytų. Kas dar? Ogi Aušra Maldeikienė, Naglis Puteikis...

Kol bohema nesusimąstydama  murkdosi priekabiavimo skandaluose (drebėkit, vyrai, nežinia dar kuri persona prisimins prieš dešimtį  ar daugiau metų gavusi nelabai padorų pasiūlymą), Prezidentė Dalia Grybauskaitė, straksėdama su vaikais, kviečia švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį linksmai ir išradingai. Štai garsi LNK laidos vedėja Rūta Mikelkevičiūtė demonstruoja prikepusi Lietuvos vėliavos spalvų širdelių blynų. Ar tai linksma ir išradinga? Abejoju.

Į šventinius renginius kitą savaitę kvies ir Ignalina. Jų pradžia – Linkmenyse. Į paminklinio akmens pasieniečiams atidengimą norintys bus vežami nemokamai. Autobuso  grafiką paskelbsime trečiadienio „Naujoje vagoje“.


Laima Miliuvienė

  • Kelias į tikėjimą per … tikėjimą ir pasitikėjimą

Apie kunigą Algirdą Toliatą retas nėra girdėjęs. Jo žvaigždė suspindo staiga ir ryškiai. Jis stojosi greta tikinčiųjų jau pamėgtų kunigų, apie kuriuos kalbama su pagarba ir meile. Iš kur ta sėkmė, tas švytėjimas? Gal laiku atsidurta reikiamoje vietoje šalia reikalingų žmonių? Gal nuveiktas ypatingas darbas? O gal padaryta tai, kas aplinkos buvo jau seniai laukta? Greičiausiai visa tai supuolė į viena ir leido augti pačiam kunigui bei užauginti savo... vardą.

Ką apie šį kunigą žinome? Algirdas Toliatas gimė 1978 metų gegužės mėnesį (taigi šiemet jis švęs jubiliejinį gimtadienį),baigė Vilniaus Šv.Juozapo  kunigų seminariją, studijavo Prancūzijoje. 2007 m. buvo įšventintas į kunigus. Po studijų Italijoje 2012 m. gavo dvasinės teologijos licenciato laipsnį ir buvo paskirtas kunigu Šv. Rapolo bažnyčioje. Nuo 2013 m. eina Lietuvos policijos vyriausiojo kapeliono pareigas.

Dar. Siekis nuolat dvasiškai augti, didžiulė energija ir veržlumas jau tapo Algirdo Toliato „vizitine kortele“. Kaip ir motociklas bei ratuotų piligriminių kelionių organizavimas.

Ir dar. Kunigas, dvasinis mokytojas Algirdas Toliatas šiuo metu yra vienas populiariausių ir mėgstamiausių žurnalistų pašnekovų. Ir tai natūralu, nes jis – charizmatiškas, atviras, nuoširdus, puikiai valdantis kalbą ir tikrai turintis ką pasakyti ne tik apie tikėjimą, bet ir kūrybą, gyvenimą, jo prasmę.

Būtent dėl to su juo nori susitikti, jo klausytis, iš jo mokytis, gauti atsakymus į rūpimus klausimus ir sutvirtinti savo tikėjimą šimtai, o ir tūkstančiai Lietuvos žmonių. Kai tokia proga pasitaiko – visi keliai  atveda pas jį. Nėra tad ko stebėtis, kad į susitikimą su šiuo kunigu Ignalinos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje susirinko daug, labai daug ignaliniečių. Girdėjosi, kad atvažiavo net švenčioniškiai. Tai džiugina, nes  taip buvo paneigtas mitas, kad tik blogos žinios greitai ir toli sklinda.

Viena vertus, toks susidomėjimas praneša apie žmonių norą pažinti Dievą, glaustis prie gerumo, kita vertus, reiškia nuoširdžių pokalbių stygių. Kunigas Algirdas rado būdą kalbėti ne tik su ateinančiais į bažnyčią, bet ir Dievo vienumoje ieškančiais: draugų paskatintas sudėjo pamokslus į interneto svetainę, vėliau sutiko su  pasiūlymu išleisti knygą. Rodės, kas gali skaityti pamokslus, jei net juos klausančių stinga... Bet 2016 m. pasirodžiusi pirmoji pamokslų knyga „Žmogaus ir Dievo metai“ tiesiog akimirksniu sulaukė didelio dėmesio. Šiemet skaitytojus pradžiugino ne mažiau lauktas naujas AlgirdoToliato kūrinys „Gerumo liūnas“ - tarsi pirmosios knygos tęsinys. Knygos išleistos neregėtais šiems laikams tūkstantiniais tiražais ir kaip mat išperkamos.

Visiems priminęs, kad ir bukas pieštukas prisimena  geriau nei aštriausias protas, Algirdas Toliatas atviravo apie savo įprotį daug ką užsirašyti: kilusias mintis, pokalbių fragmentus, dienos įspūdžius. Po kurio laiko tai įgauna kitą prasmę – žodis tampa kūnu! Algirdas Toliatas pats niekada nesvarstė galįs savo mintis paversti knyga. „Lietuvių kalbos mokytoja iš tokių mano svajonių būtų tik pasijuokusi“, - sakė jis ir prisipažino, kad knyga gimė ne iš rašto. Iš susitikimų. Su Dievu ir žmogumi.

Apie savo pirmąją knygą Algirdas Toliatas rašė: „Žmogaus ir Dievo metai“– liturginių metų pamokslų ciklas. Liturginiai metai – tai kaip Dievo ir žmogaus gyvenimo ciklas. Prasideda puošniu ir spalvingu pasiruošiamuoju adventiniu laikotarpiu ir baigiasi Kalėdomis – Dievo ir žmogaus gimimu mūsų sielose, kur nereikia nieko vaidinti, nes nėra prieš ką. Esame tik mes, nuogi ir pažeidžiami, kažkur palikę savo tobulybės įvaizdžius. Liturginis laikas teka ir bręsta per įvairius kasdienius ir neeilinius gyvenimo įvykius. Eina asketiškos gavėnios dykuma – tai palaiminimo, širdies ir minčių apsivalymo metas, kulminuojantis per šv. Velykas, vedančias Žmogaus Sūnų per mylimo žmogaus išdavystę, per atstūmimą, bejėgiškumą, vienatvę, per juodžiausią neviltį ir mirtį į atgimimą. Taip peržengiame savo ribotumo ir galimybių ribas ir įžengiame mūsų sielos gelmėse į Dievo karalystę, esančią arčiau mūsų, nei mes patys sau esame. Visas likęs laikas iki pat paskutinio liturginių metų Kristaus Karaliaus sekmadienio yra skirtas velykinio įvykio tapsmui.
„Žmogaus ir Dievo metai“ – ne vien pamokslų, bet ir mano sielos knyga.“

Šitų pamokslų prireikė tūkstančiams, ieškantiems atsakymų kelyje į tikėjimą, tiesiog trokštantiems nusiraminimo prieštaravimų, apgaulės, melo kupiname gyvenime. Kelias į tikėjimą ir ramybę nebūtinai džiaugsmingas. „Geras noras turi išprovokuoti kitą žmogų geram elgesiui“, - sakė kunigas, primindamas, jog net tiesa, jeigu ji ne vietoje ir ne laiku pasakyta, tampa... netiesa. Visa gyvenime turi nutikti tam paskirtu laiku. 

Gerą valandą kunigas kalbėjosi į susitikimą su juo atėjusiais. Pažėrė minčių-perlų, kurias verta užsirašyti, kurias reikia suverti į vėrinį ir tarsi rožinį vis kartoti, kartoti. Kol gyvenimas taps tarsi tų minčių atspindys. Prisiminkim: „Geras noras turi išprovokuoti kitą žmogų geram elgesiui“.

Štai keletas tų minčių-perlų.

„Jei žmogus laimingas, jam nereikia menkinti kito, kad pasijustų didelis“.

„Pyktis yra pagalbos šauksmas“.

„Baisu be proto, dar baisiau – be sielos“.

„Nepakeičiamų – pilnos kapinės. Dažniau tai prisiminkim“.

„Reikia išmokyti žmogų gyventi su jo liga. Su neturtu – taip pat“.

„Gerumas gali tapti žudančiu, jei dėkingumas perauga į reikalavimus“.

„Daugelis problemų kyla dėl to, kad mes vis esame vienu žingsniu toliau nei esame: dar gulime, o jau sėdamės, dar sėdime, o jau einame...“

„Jaudindamasis dėl žmonių, kurie yra toli, ar nepamiršai pasirūpinti tais, kurie – šalia?“

„Niekas žmogaus neišvarė iš Rojaus. Jis pats iš ten išėjo, nes prarado ryšį su Dievu“.

„Kai susiduriam su sunkiais dalykais, vyksta patys didžiausi dvasios pokyčiai. Blogis dažnai siunčiamas mums tobulėti!“

„Mūsų misija gyvenime – tapti Dievo vaikais“.

Ir t.t., ir pan.

Gyvenime girdim: „Pabodo tavo pamokslai“, „Nepamokslauk!“ Pamokslavimas nėra geidžiamas. Bet kodėl norisi išgirstus tarsi iš pamokslų žodžius-perlus verti? Lyg ir nieko ypatinga nepasakyta, o kaip šūvis – pataiko. Nes su tokia įtaiga, su tokiu tikėjimu, kad pasiduodi ir įtaigai, ir tikėjimui. Iš čia trauka išgirsti, užsirašyti, kartoti. Knygą turėti. Pirmąją, antrąją, linkėti ir laukti trečios...

Algirdo Toliato knygos – ne meilės romanai. Ne spalvingų kelionių aprašymai. Ne įtampos pilni detektyvai. Tai tarsi Biblijos vertimai į labiau suprantamą kalbą. Kai ištrinamos ribos tarp tūkstantmečių, kai imi tikėti, jog tavo likimas iš tiesų Dievo rankose. Pamokslai? Taip. Pamokslavimas? Ne! Knygas galima skaityti ištisai. Galima kaip bažnyčioj pamokslą – sekmadieniais. Nebūtinai nuo pirmojo. Tai knygos, kurių negali žinoti kada prireiks, tad labai patartina turėti visad po ranka. Pats Algirdas Toliatas savo knygų skaitytojus įspėjo: „Tačiau svarbiausia skaityti širdimi, kad biblinių laikų pasakojimai ir personažai įsikūnytų ir prabiltų mūsų kasdienybės aktualijomis. Kodėl „Gerumo liūnas“? Mes tampame tuo, kuo mintame. Kuriančios šviesios mintys lyg liūnas nejučia įtraukia į gerus darbus, o knygos vaizdiniai vienas po kito pasigauna ir nuneša mintis per Dievo kupinus žmogaus metus. Pasaulis nuolatos tobulėja ir keičiasi, bet amžinos dieviškosios išminties gelmes ir šių dienų dinamiką pasaulio Dirigento batuta suvienija į darnų skambesį. Knygos tikslas – ne tiek plėsti pažinimą, kiek padėti išgirsti savo sieloje tylų Dievo kalbėjimą. Tada net maži dalykai tampa dideli.”

“Kunigo Algirdo Toliato pamokslai, man regis, yra XXI amžiaus kunigo kreipimasis į visus – tikinčiuosius, netikinčiuosius ir ieškančiuosius. Kai kurie jo žodžiai man atrodo tokie įtikinantys, kad pagaunu save galvojantį, jog turbūt pats mėginčiau savo ar draugo tikėjimą pažadinti panašiu kreipimusi ir jam artima tiesosakos forma.” Šiais žodžiais pirmąją Algirdo Toliato knygą sveikino šviesios atiminties VDU profesorius Leonidas Donskis.

“Yra kelias – žmogaus gyvenimo ilgumo kelias į išmintį ir prasmę, į tautą ir Tėvynę, į Bažnyčią ir Dievą. Yra ieškojimas, ir būtent tas ieškojimas – viena didžiausių vertybių kiekvieno iš mūsų dvasiniame kelyje. Todėl visada jaučiau ne tik tikėjimo bendrystę, bet ir žmogiškąjį solidarumą su tais, kurie ieško. Ir visada atsargiai žiūrėjau į tuos, kurie tvirtino, kad jau rado ir žino galutinę tiesą.

Su tokiomis mintimis pasitinku šią kunigo Algirdo Toliato knygą.” Tai jau Prezidento Valdo Adamkaus mintys antrosios knygos sutiktuvėms.

Kunigas Algirdas Toliatas (ak, ne tik jis vienas, ne tik...) yra geriausia, kas gali būti tarp žmogaus ir Dievo. Kiekvienam tikinčiajam didelė dovana turėti gerą tarpininką-„atstovą ryšiams su Dievu“. Dievas gi irgi turi būti laimingas, turėdamas Žemėje gerų „atstovų ryšiams su visuomene“. (Bėda tik, kad Žemėje dažnas viršininkas, matyt, laiko save Dievu ir kalbasi su piliečiais jau tik per atstovus!)

Nėra abejonės, Algirdas Toliatas nuspėjo tikinčiųjų poreikį tikram, nuoširdžiam pokalbiui. Jis išties – ant bangos. Gal net ant paties Dievo delno? Nuoširdus kalbėjimas, rišlus tekstas, įtaigios mintys, subtilus jumoro jausmas, auditorijos dėmesio išlaikymas ir kalbėjimas tarsi kiekvienam asmeniškai... Visa tai nusakoma kaip charizmos turėjimas. Jo norisi klausytis. Ir, gal net svarbiau, - juo norisi tikėti!

Už visa buvo Algirdui Toliatui nuoširdžiai dėkota. Plojimais, bibliotekos dovanomis, nusidriekusiomis eilėmis prie knygų. O paskui rikiavosi eilė autografams. Seniai bebuvo tokia ypatinga šventė bibliotekoje.

Kaip svarbu tad, kad tos knygos būtų atverčiamos. Kaip svarbu, knygą (Algirdo Toliato, o ir kitas) į rankas paėmus, prisiminti Mažvydo pirmosios knygos prašymą. Gal ne tiek “imkit mane ir skaitykit”, kiek to tęsinį: “ir tatai skaitydami, permanykit”.

Vida Žukauskaitė


  • Ugniagesiai visus metus vygdys akciją “Gyvenkime saugiai”

 

Ignalinos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informuoja, kad š. m. vasario – gruodžio mėnesiais ugniagesiai  rajone vykdys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos inicijuojamą akciją „Gyvenkime saugiai“.

 

Akcijos metu ugniagesiai su gyvenamųjų būstų (ne tik gyvenamųjų namų bet ir butų) savininkais aptars būsto gaisrinį stovį, atsakys į visus gyventojams rūpimus klausimus gaisrinės saugos tematika, dalins gaisrinės saugos atmintines. Būsto savininkui neprieštaraujant, vizualiai apžiūrės gaisro atžvilgiu potencialiai pavojingus įrenginius ir įrengimus bei patars dėl būsto gaisrinio stovio pagerinimo. Geriau savo būstu pasirūpinti iš anksto, nes išvengti gaisro lengviau nei jį užgesinti.

Ugniagesiams pradėjus intensyviai  vykdyti įvairias prevencines akcijas,  rajone gaisrų ženkliai sumažėjo, 2017 metais kilo tik 62 gaisrai, o prieš tai 2016 m. gaisrų buvo 101, 2015 m. – 149, o 2014 m. – 175.

Ne visi gyventojai į tokias akcijas reaguoja geranoriškai, keletą sykių ugniagesiams teko susidurti su priešiška žmonių reakcija į tokius apsilankymus. Norime nuraminti: radę netvarkingas krosnis ugniagesiai jūsų tikrai nebaus, tiesiog patars, kaip tinkamai jas susitvarkyti, nes akcijoje  vadovaujamasi 4P principu: pastebėti, paaiškinti, patarti, priminti.

Šildymo sezonas jau įpusėjo, kaip jau įprasta, tokius sezonus visada lydi gaisrai, kurių priežastys yra nevalyti, neteisingai įrengti ir nesandarūs dūmtraukiai. Užsidegus kaminuose suodžiams, ugnis pro nesandarius dūmtraukius išplinta į pastato pastoges, palėpes ar tiesiog užsiliepsnoja šalia dūmtraukių esančios medinės pastato konstrukcijos. Norint išvengti tokių nelaimių, būtina žinoti ir laikytis esminių priešgaisrinės saugos reikalavimų įrengiant ir eksploatuojant dūmtraukius bei krosnis ir laiku valyti dūmtraukius. Sausio mėnesį Ignalinos rajone suodžiai jau degė dviejų gyvenamųjų namų kaminuose, pernai per šį laikotarpį nebuvo degančių suodžių, galbūt gyventojai primiršo, kad dūmtraukius valyti reikia reguliariai, štai todėl į svečius pasibeldę ugniagesiai jums tai ir primins. Tikimės, jog gyventojai bus supratingi ir noriai įsileis ugniagesius į savo gyvenamuosius būstus.

Lina Baušienė

Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė

 

  • Pažink ir padėk

 

Jau ne vienerius metus Ignalinos ,,Šaltinėlio” mokykloje vykdoma akcija „Padėkime paukšteliams ir žvėreliams iškęsti šaltą žiemą”, kurios tikslas padėti miško žvėreliams ir paukšteliams įveikti žiemos negandas, ugdyti vaikuose meilę ir atjautą gamtai.

Šaltos ir snieguotos žiemos yra tikras išbandymų metas mūsų krašte žiemoti pasilikusiems paukščiams: sniegas uždengia ir taip negausias maisto atsargas, o paspaudęs šaltukas jas dar tvirčiau užrakina ir padaro sunkiai pasiekiamas. 

Paukščių ir žvėrelių globa žiemą - tai ne vien malonumas jaustis atliekant gerą darbą, bet ir puiki galimybė iš arčiau pažinti patiems ir padėti pažinti vaikams mūsų krašte žiemoti pasiliekančius paukščius, mokyti juos gerumo, atsakingumo, vaizdžiai paaiškinti gamtoje vykstančius procesus. Tačiau svarbiausia tai, kad paukščių lesinimas žiemą yra reali pagalba sparnuočiams ir žvėreliams išgyventi sunkųjį metų laiką.

Vasario 2 d. Ignalinos ,,Šaltinėlio” mokyklos ,,Lakštingalėlių”, ,,Drugelių”, ,,Šypsniukų” ir ,,Želmenėlių” grupių pedagogės pakvietė visus vaikus ir bendruomenės narius į šventę. Jos  metu pedagogės vaidino pasaką ,,Kieno pėdsakai”.

Šventėje dalyvavo VĮ valstybinių miškų urėdijų Ignalinos rajono miškų padalinio atstovai, kurie padėkojo už gausias lauktuves paukšteliams ir žvėreliams, be to, padovanojo pažintinius plakatus ir žemėlapį darželio vaikams bei suteikė galimybę pamatyti ir išdalyti dovanas šėryklose miške. Nuoširdžiai dėkojame vaikams ir jų tėveliams, bendruomenės nariams, o taip pat parduotuvei ,,Mūsų krautuvėlė” už gausiai surinktas dovanas mūsų mažiesiems draugams miške.

Ž.Šišovienė,

D.Umbrasienė,

D.Gruodienė,

N.Kupetienė

Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos pedagogės

  • Išsipyldžiusios Gabijos svajos

 

Praėjusį savaitgalį Ignalinos krašto muziejuje vėl šventė jaunystė: pristatyta Ignalinos gimnazistės, Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės būrelio auklėtinės Gabijos Kondratavičiūtės tapybos darbų paroda „Ilgesio svajos“. Pirmoji jaunos menininkės paroda yra tarsi ataskaita ją auginusiems, ugdžiusiems, padėjusiems kurti save ir realizuoti įgimtus talentus.

 

Penktus metus lankanti Dailės studiją Gabija, kaip apie ją parodos pristatymo renginyje pasakojo studijos vadovė Nijolė Trinkūnienė, dirba gana kūrybingai ir produktyviai. Du Gabijos darbai puošia Mielagėnų Palaimintojo J. Matulaičio parapinių globos namų sienas, penkiolika tapybos darbų ir vienas grafikos darbas padovanoti Ignalinos kultūros ir sporto centrui, Nakvynės namams. Bet, kaip pastebėjo mokytoja, „dovanos paliktos, o gebėjimas liko“.

Iš tiesų, to gebėjimo rezultatai akivaizdūs: atidaromoje parodoje jau pirmieji jos lankytojai džiaugėsi Gabijos talentu.  Jaunoji menininkė dar tebeieško savojo kelio, eksperimentuoja įvairiose temose, žaidžia spalvomis. Mokytoja Nijolė Trinkūnienė, pati labai mėgstanti tapyti gėles, gal ir su gailesčiu prasitarė, kad Gabijos darbuose gėlių nėra. „Tai – ne jos“, -sakė. Kas žino, gal tik dabar – ne jos. O dabar Gabija Kondratavičiūtė mieliau piešia peizažus, kosmoso erdves ir žmones.  Portretas - gal net stiprioji Gabijos kūrybos pusė. Kad tai labai sudėtinga, galėtų patvirtinti bet kas, bandęs piešti portretą. O jei šitai kam pavyksta, jau imi kalbėti apie talento pasireiškimą.

Gabijos darbais jau ne tik žavimasi. Juos ne kartą vertino (ir puikiai įvertino!) įvairios komisijos, mat gimnazistė dalyvavo trijose rajoninėse olimpiadose, kur laimėjo prizines vietas. Praėjusiais metais ji atstovavo rajonui respublikinėje dailės olimpiadoje. Gabija yra apdovanota diplomais įvairiuose respublikiniuose konkursuose, ne kartą  tapusi rajono laureate.

Pirmoji personalinė Gabijos Kondratavičiūtės tapybos darbų paroda buvo didelis džiaugsmas autorei, jos mokytojai, jos mamai Linai, kuri pakviesta pasidalyti mintimis apie dukrą, teištarė:

- Džiaugiuos ir didžiuojuosi savo dukra...

Ir... apsiverkė. Kokios brangios šitos ašaros, kokios tikros.

Ne daugiakalbė ir pati Gabija. Ji kalba spalvomis. Mokytoja ją apibūdino kaip jautrią, menišką, giliai mąstančią ir turinčią savo braižą. Prisitatydama parodos lankytojams Gabija apie save taip rašo: „Piešiu, eskizuoju tada, kai noriu išreikšti jausmus, turiu ką pasakyti vaizdų kalba. Mane įkvepia įvykiai, vietos, asmenybės. Retai kada iš anksto žinau, ką kursiu. Dažniausiai mintis ateina netikėtai. Tai tarsi dovana.“

Sesers džiaugsmo valandą stebėjo ir mažoji Linos dukrelė Urtė, kuri taip pat lanko Dailės studiją. Taigi talento gijos šeimos kamuolyje suvytos.

Jaunosios menininkės darbštumu, dosnumu žavėjosi ir Ignalinos rajono vicemeras Laimutis Ragaišis, pastebėjęs, kad dovanojamus paveikslus mielai priimtų ir kitos rajono erdvės.

Jaunąją menininkę ir jos mokytoją sveikino ir Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė, Ignalinos kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas, Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė, Gabijos mokytojos – dailės mokytoja Audronė Čeponienė, auklėtoja Asta Urbanaitė. Gabijai linkėta ieškant savojo pašaukimo nepaliauti svajoti, kurti ir auginti savo talentą. Išsakytas ir pageidavimas, kad, kaip toli benutoltų, Ignalinos neužmirštų, su naujais darbais prisitatytų,

Didžioji Gabijos „palaikymo komanda“ - draugės. Ne viena iš jų taip pat tarp spalvų klaidžiojanti, tad Gabijos kūrybines kančias mačiusi ir džiaugsmą suprantanti, Beje, vieną parodos paveikslą Gabija tapė kartu su savo draugėmis, net nenaudodamos teptukų – tiesiog pirštais.

Visgailė Burokaitė draugei dovanojo savo dainas, pritardama nedaug kur dar matytu instrumentu – ukulele.

Buvo daug spalvingo švytėjimo, žodžių gerumo, dovanų, gėlių. Buvo šventė. Nes prisistatė jaunas kūrybingas žmogus.

Vida Žukauskaitė

  • TV programa. Skelbimai. Reklama 
  • Kitus rašinius skaitykite “Naujos vagos” laikraštyje
  • Skelbimai ir reklama priimami
Ateities g. 17, LT-30123 Ignalina
Tel. (8 386) 5 29 83
El. paštas naujavaga@ignet.ltnv.laima@ignet.ltnv.vida@ignet.lt
Paskutinis atnaujinimas: 2018-02-12 09:02:49
Spausdinti
El.paštas Į pradžią Svetainės žemelapis


Naujienų prenumerata
 

  

 

 


 






 

 



 
 



 

 


  
 
 
 

 




 

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

 

 
© Ignalinos rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Į viršų (Left Alt+z Enter) Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.