Ignalinos rajono savivaldybė

Grožėkis, ilsėkis, pramogauk...
Biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
El. paštas info@ignalina.lt
- NAUJIENOS -
2020.09.14
Kalbininkų susitikimas Drevernoje

Rugsėjo 11 d. visos Lietuvos savivaldybių kalbos tvarkytojai rinkosi į Klaipėdos rajone, Drevernoje, organizuotą konferenciją „Atveria horizontus kalbai“.


Atvykusiuosius į vėjų, vandenų ir smilčių kraštą vakarų žemaičių tarme sveikino Drevernos folkloro ansamblio vadovė Virgina Asnauskienė, Klaipėdos rajono savivaldybės vadovai.

Tardamas įžanginį žodį, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pasidžiaugė, kad lietuviai suvokia, jog valstybės pagrindas yra kalba. Jei prarastume kalbą, prarastume ir savo tapatybę.

Konferencijoje pranešimą „Kalbos tvarkybos ypatumai Europos šalyse“ skaitė Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė.

Ji informavo, kad nuo 2003 metų gyvuoja Europos nacionalinių kalbos institucijų federacija (ENFIL), kuri vienija daugiau kaip 40 svarbiausių kalbos organizacijų. Lietuva šioje federacijoje veikia nuo 2004 metų. Federacijos tyrimo sritys susijusios su daugiakalbyste, kalbos technologijų pažanga, kalbos vartojimu žiniasklaidoje, kalbos sklaida ir t. t.

Europoje yra 24 oficialios ES valstybių narių kalbos ir apie 60 neoficialių ar mažų kalbų. Pasaulyje lietuvių kalba yra viena iš daugiau kaip 100 pasaulio kalbų, turinčių oficialiosios, arba valstybinės, kalbos statusą.

Pranešime akcentuota, kad kalbos vartojimas įvairiais dokumentais reglamentuojamas Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir daugelyje kitų valstybių.

Kalbos vartojimo ir tvarkybos reglamentavimas skiriasi, priklausomai nuo istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir tradicijų, nuo bendrinių kalbų susiformavimo ir kitų ypatumų.

Daug lengviau tvarkytis valstybėms, kurių bendrinė kalba susiformavo seniai. Lietuvių bendrinė kalba, palyginti su italų, ispanų, prancūzų ir kitomis kalbomis, yra labai jauna, todėl patiria daugiau iššūkių.

Pranešime akcentuota, kad visoje Europoje pastebimas raštingumo smukimas.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pristatė pranešimą „Valstybinė kalba – 1922–2022“.

Pirmininkas pasidžiaugė, kad šiandien mūsų kalbos padėtis yra gera. Lietuvių kalba yra valstybinė kalba, šalyje veikia Valstybinės kalbos įstatymas, turime institucijas, kurios rūpinasi kalbos politika, norminimu.

Tačiau bendrinė kalba susiduria ir su nemenkais iššūkiais. Visai neseniai pasigirdo siūlymų įvesti antrąją valstybinę kalbą, tačiau visuomenei pasipiktinus, kalbos pritilo.

„Turime suvokti, – kalbėjo A. Antanaitis, – kad lietuvių kalba yra pagrindinė. Šalia jos gali būti kitų kalbų, bet tik šalia. Kitu atveju situacija tampa pavojinga.“

Komisijos pirmininkas akcentavo, kad kalba nėra kalbininkų nuosavybė, ji – tautos nuosavybė. Kalbą kūrė ne kalbininkai. Visų mūsų siekis – kad lietuvių kalba būtų lygiavertė mokslo ir studijų kalba.

Konferenciją užbaigė Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka pranešimu „Kalbos tvarkybos reformos keliai ir klystkeliai“.

Akcentuota, kad inspekcija stengiasi būti matoma, bendradarbiauti tiek su žiniasklaida, tiek su savivaldybių kalbos tvarkytojais.

Konferencijos dalyviai lankėsi rašytojos Ievos Simonaitytės muziejuje Priekulėje, žymaus laivadirbio J. Gižo etnografinėje sodyboje, svečiams pristatyta puiki edukacinė programa „Žuvies kelias“. Drevernos folkloro ansamblis „Žvejytės“ atlikėjos svečius pasitiko dėvėdamos Mažosios Lietuvos tautinius kostiumus ir pristatė Mažosios Lietuvos folklorą, krašto tradicijas, tarmiškai pasakojo legendas ir sakmes, atliko liaudies dainas.

Kitą dieną svečiams dovanota puiki kelionė laivu į Juodkrantę ir pažintinė ekskursija, pristatanti Juodkrantės kurortą, senąsias vilas.

 
Atgal   Spausdinti  
Naujienų prenumerata