Ignalinos rajono savivaldybė

Grožėkis, ilsėkis, pramogauk...
Biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt

Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"

"Nauja vaga" Nr. 70, 2019 m. rugsėjo 14  d.




  • Plius - minus

Sveiki, išgyvenę vakarykštę dieną. Juk penktadienis, tryliktoji mėnesio diena... Ir maža to – pilnatis už lango... Bet keisti vaizdai padangėje pasirodė dar pirmadienį. Kai kas suskubo dėlioti: devynioliktų metų devinto mėnesio devintos dienos devintą valanda vakaro... Taigi praskrido pro mus meteoras bolidas! Kai kam pavyko jį gyvai pamatyti (skaitykite apie tai penktame puslapyje), kai kas apie tai išgirdo per televiziją, perskaitė informaciniuose portaluose. Pasipylė mačiusių liudijimai ir komentarai.

Švystelėjęs meteoras tarsi paskelbė LR Seimo rudens sesijos pradžią, kaip koks skambutis rugsėjo pirmąją.  Gal apšvies ir seimūnų mintis? Juk dirbantys be atostogų sugrįžta... į darbą. Apie tai, kiek mes jiems užmokam už rūpinimąsi mumis ir  Tėvyne, skaitykite antrame šio laikraščio puslapyje. Jei pajusit, jog ėmėt pavydėti, labai nebarkit savęs – kam nepasitaiko... Štai po atostogų Baisiogalos oligarchu vadinamas parlamentaras „valstietis“ Aurimas Gaidžiūnas atvyko su naujutėlaičiu BMW X7 automobiliu, kurio pigiausias modelis kainuoja apie 97 tūkstančius eurų.

Net Seimo nariai pavydi Aurimui jo automobilio. „Pavydžiu, nes vienintelis Lietuvoje, kuris tokiu automobiliu važinėja. Bent jau tikrai buvo, kai pirko“, – neslepia savo jausmų ministras Kęstutis Mažeika. Toks, matyt, ir oro neteršia...

Ne senuoju „opeliuku“ į darbą atriedėjo ir Seimo narė  Agnė Bilotaitė. Gynėsi, kad  naujasis „Land Rover“ markės automobilis, kurio kaina gali siekti apie 60 tūkstančių eurų – ne jos, bet jos gyvenimo draugo Ginto Petraus. O Gintas kieno?

Ką ir besakysi: geri pinigai – neprasti ir pirkiniai. Tuo labiau, kad ir kuras iš parlamentinių lėšų, ir automobilio draudimas – ne už savus, prakaitu uždirbtus. Taip ir gimsta komentatoriams retoriniai klausimai: „Kodėl valytoja, siuvėja, mūrininkas, stalius gali apsimokėti transporto išlaidas iš minimalios algos, o seimūnas iš savos negali?“ Klausimas iš esmės – ne retorinis. Bet kai aiškiai žinai, jog atsakymo nesulauksi, tenka jį tokiu pavadinti.

Tai tebus iliustracija, kad kryptingai kuriama gerovės valstybė. Kai kas joje jau gyvena.  Kiti, kaip pratę, tesiveržia diržus ir būna kantrūs. Seimas pradeda darbą. Dirbs, kaip giedojo: „Vardan tos Lietuvos“.

Vida Žukauskaitė

  • Mero savaitė

Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas RASIKAS atsako į žurnalistės Laimos Miliuvienės klausimus.

- Kuo ypatinga buvo praėjusi savaitė?

- Svarbiausias darbas – pasirengimas rajono Tarybos posėdžiui. Vyko komitetų posėdžiai, diskusijos. Taryboje buvo priimti 25 sprendimai (apie juos plačiau skaitykite 1-ame ir 2-ame puslapiuose – L.M.). Antradienį Ignalinoje įvyko Lietuvos mažųjų ligoninių vadovų pasitarimas, kuriame dalyvavo ir du Seimo nariai: Julius Sabatauskas ir Raimundas Martinėlis (kas buvo svarstyta ir kokios išvados padarytos plačiau skaitykite 5-ame ir 6-ame puslapiuose – L. M.).

- Savivaldybės interneto svetainėje paviešinti konkursai seniūnų pareigoms užimti, kai kurie kiti konkursai.

- Pas mus ateina nemažai žmonių ir prašosi įdarbinami, žinodami, kad yra laisvų etatų vienuose ar kituose skyriuose bei padaliniuose. Prašom, dalyvaukite konkursuose ir juos laimėkite!  Paskelbti konkursai Naujojo Daugėliškio, Tverečiaus ir Mielagėnų seniūnų pareigoms užimti. Taip  pat jau paskelbtas konkursas savivaldybės Statybos ir komunalinio ūkio skyriaus vedėjo, Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigoms. Reikalingas kelininkas ir melioracijos specialistas Statybos ir komunalinio ūkio skyriuje. Šie darbai – laikini.  Beje, skelbto konkurso Vidiškių seniūno pareigoms užimti rezultatai turėtų paaiškėti į šios savaitės pabaigą.

- Kaip visada, savivaldybėje nestokoja svečių?

- Šį pirmadienį savivaldybėje lankėsi Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri kuruoja ir Utenos apskritį, viršininkas Aldas Skvarnavičius. Susipažinom, pakalbėjom. Jis neturėjo priekaištų nei rajono mokesčių mokėtojams, nei VMI Ignalinos padalinio darbuotojams. Ištisus metus Ignalinoje buvo vykdomas bandomasis projektas – mažinamas konsultacijų darbo laikas iki 14 valandos. Jokių pretenzijų dėl to nebuvo sulaukta. Po 14 valandos Mokesčių inspekcijos darbuotojai galėjo ramiai dirbti savo tiesioginį darbą. Viršininkas prašė atkreipti visuomeninių ir politinių organizacijų dėmesį, kad nuo Naujųjų metų nebus popierinių deklaracijų dėl 2 procentų paramos. Tik elektroninės. Taip tikimasi sumažinti popierizmo ir sutaupyti prašančiųjų ir remiančių laiką.

- Ar yra kokių nors pokyčių mieste, ką galėtų pamatyti kiekvienas miestelėnas?

- Taip. Pasitarus su Ignalinos miesto seniūnu įrengtas apšvietimas tarp Česlovo Kudabos progimnazijos ir Ignalinos gimnazijos nuo šaudyklos pusės. Dienos trumpėja, vakarai ilgėja – tebus daugiau šviesos ten, kur vaikšto nemažai žmonių.

- Ar atsiliepė kas nors į jūsų kvietimą dėl krepšinio komandos atkūrimo?

- Džiaugiuosi, kad atsirado krepšinio entuziastų, norinčių atkurti regiono lygos komandą. Bet jų per mažai. Jeigu atsirastų daugiau norinčių žaisti, paremti – gal ūkininkų ar verslininkų, tegul kreipiasi į Švietimo ir kultūros skyriaus specialistą Artūrą Česlioką. Tegul tik treniruojasi. Suteiktume jiems sporto salę. Su Kultūros ir sporto centro vadovais aptarėme galimybę atkurti krepšinio būrelį. Vaikai, kurie mokytųsi specialistų treniruojami žaisti krepšinį, vėliau galėtų papildyti krepšinio komandos gretas. Norėtųsi, kad komandoje būtų kuo daugiau mūsiškių, kad nereikėtų ieškoti legionierių. Jei surinksim pakankamai  neblogų žaidėjų, tada ir sponsorių ieškosim. Beje, reikėtų paskubėti, nes komanda turi būti užregistruota iki spalio vidurio.

- Dėkoju už atsakymus.

  • Kraštiečių šventė – jau istorija

Penktąjį kartą Grybėnuose šurmuliavo kraštiečių šventė „Po gimtinės dangum“. Suėjo, suvažiavo, suskrido grybėniškai į šią šventę iš įvairių Lietuvos kampelių ir svečių šalių. Šiemet susitikimo laukta su dideliu nekantrumu ir smalsumu. 2019-aisiais sukanka 360 metų, kai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Grybėnų kaimo vardas, ir ta proga apie kaimą išleista knyga.

Susirinkusiųjų nuotaika buvo išties pakili. Šventė prasidėjo kaimo pradžioje, kryžkelėje prie kaimo ribą žyminčio kryžiaus. Nuo seno tikėta, kad kryžius kaimo prieigose ne tik žymi kaimo ribas, bet ir saugo jo gyventojus, liudija krikščionišką tikėjimą.

Susirinkusiuosius sveikino ir kaimą laimino Gedžiūnėlių parapijos klebonas kunigas Vytautas Pūkas. Prisiminimais apie senąjį kaimą, garsius kraštiečius pasidalijo visuomenės veikėja Birutė Raginytė-Žemaitienė. Giesmes giedojo Kazitiškio ansamblis, vadovaujamas Danutės Gasiūnienės.

Po iškilmingos dalies visi – kas pėsčiomis, kas važiuoti – patraukė į kitą kaimo galą – į bendruomenės namus. Ramiai, besišnekučiuodami, kaimynus, klasės draugus ar senus pažįstamus prisimindami.

Čia, jaukiai pavėsyje įsitaisę, Grybėnų krašto žmonės šiltai sutiko renginio vedėją, bendruomenės pirmininkę Jolitą Rimkovienę ir gausų svečių būrį. Šventės dalyvius sveikino Kazitiškio seniūnas Drąsutis Jelinskas, linkėdamas nepamiršti kelio, kuris veda į gimtinę. Seimo narys Gintautas Kindurys, kraštiečių šventėje dalyvaujantis nebe pirmą kartą, kalbėjo apie bendruomenės augimą ir tvirtėjimą, apie gebėjimą susitarti ir rasti kompromisą. Ignalinos savivaldybės vicemeras Manfredas Žymantas ir administracijos direktorė Jūratė Balinskienė kvietė pasidžiaugti išleista knyga ir išreiškė viltį, kad po keleto metų galėsime skaityti interaktyvią jaunosios kartos išleistą krašto istoriją. Susirinkusiuosius taip pat sveikino Ignalinos savivaldybės tarybos narė Svetlana Panavienė, Dysnos kaimo bendruomenės pirmininkė Jolanta Jurėnienė.

Bendruomenės dovana kraštiečiams

Pažymėdama gražią kaimo vardo minėjimo rašytiniuose šaltiniuose sukaktį, bendruomenė išleido knygą „Grybėnai istorijos vingiuose ir žmonių prisiminimuose“.

Knyga įprasmina krašto istoriją, atskleidžia jo savitumą, skatina pasididžiavimą gimtine ir kviečia jaunąją kartą saugoti praeities relikvijas, tęsti ir puoselėti tradicijas.

Įžanginėje knygos dalyje bendrais bruožais apibūdinama Grybėnų geografinė ir administracinė padėtis, išskirtinės vietos, be kurių neįsivaizduojamas kaimas.

Toliau pateikiamos seniausios žinios nuo tų laikų, kai kraštas priklausė Nalšios žemei, kai buvo Dūdų ir Seniškio dvarų sudėtyje; kaip kaimą pakeitė valakų reforma; kur ir kada pirmą kartą paminėtas Grybėnų kaimo vardas. Svarbiausius istorinius duomenis, dokumentus archyvuose surinko ir įdomiai pateikė Romutis Matkevičius-Matusa. Be istorinių faktų, pateikiama ir statistinės, ekonominės, socialinės informacijos. Svarbiausi šaltiniai, leidę atskleisti kaimo istoriją, buvo archyvinė medžiaga, saugoma Lietuvos valstybės istorijos ir kituose archyvuose.

Antroje knygos dalyje skaitytojams pateikiama mokytojos Marijos Šalnaitės-Balutienės pluoštas prisiminimų apie to meto kaimą, apylinkes, Dysnų ežerą.

Knygoje svarbią vietą užima grybėniškių prisiminimai apie čia gyvenusius kaimynus. Skaitytojams pristatoma Grybėnų švietimo istorija, gyvenimas kolūkių laikais. Glaustai pasakojama apie kultūrinį kaimo gyvenimą, biblioteką, kaimo bendruomenės veiklą. Nepamiršti ir kraštiečiai, kurių darbai garsina gimtinę.

Dar spaustuvės dažais kvepianti knyga buvo pristatyta ir dovanojama šventės dalyviams.

Knyga apie Grybėnus jau nukeliavo ir pas ilgametį šio krašto kleboną kunigą Joną Kardelį. Po susitikimo bendruomenės atstovai aplankė kunigą, dėkojo už nuoširdžią bendrystę, dalijosi prisiminimais.

Laimę nešantys „mėlynieji strazdai“

Dar vasarį susibėgusios kaimo mezgėjos pradėjo mokytis megzti „mėlynąjį strazdą“. Tikslas – iki kraštiečių šventės numegzti apie 150 paukščių. Darbavosi moterys, stengėsi, vis pasitardamos, spalvas derindamos. O minėdamos pasaulinę mezgimo viešumoje dieną gyrė vienos kitas ir skaičiavo, kiek dar paukštelių numegzti reikia. Sumanymas pavyko ir šventės dieną atvykę kraštiečiai ant bendruomenės medžio paukštelius sutupdė. Nes „medis – mūsų augimo, stiprybės atsinaujinimo simbolis, o paukščiai – laisvė. Jie išskrenda, bet visada sugrįžta į savo tėvynę ir į gimtąjį lizdą. Kaip Jūs, mielieji kraštiečiai,  išsibarstę po pasaulį, bet grįžtantys į gimtuosius Grybėnus“, – pradėdama šventę kalbėjo bendruomenės pirmininkė Jolita Rimkovienė.

Renginyje apdovanotos aktyviausios mezgėjos – Jūratė Tamulevičienė, Irena Šalnienė ir Dalia Koršul. Vakaro metu visi apžiūrinėjo papuoštą medį, rinko gražiausią, spalvingiausią, įdomiausią paukštį. O Dysnų kaimo bendruomenė padovanojo megztų pelėdų, kad grybėniškių paukštelius saugotų, globotų ir laimės neišneštų.

Tautodailininkų paroda

Kad liaudies menas tebėra gyvas, o meistrų darbuose matyti šimtmečių tradicijos, įsitikino ne vienas šventės dalyvis, apžiūrėjęs bendruomenės namuose veikusią tautodailės darbų parodą. Čia puikavosi Grybėnų kaimo audėjos Albinos Būgienės lovatiesės, savo darbus demonstravo Irena Šalnienė, puoselėjanti mezgimo amatą. Akį traukė Lauros Šalnaitės ir Jūratės Tamulevičienės mezginiai. Be grybėniškių tautodailininkų, galėjai pamatyti ir svečių darbų: Svetlanos Panavienės mezginius, paveikslėlius iš vilnos, Dysnų kaimo bendruomenės mezgėjų darbus.

Laiškai iš praeities – neblėstantis mokytojo atminimas

„Laiškai iš praeities“ –tai ranka rašytų rašinių paroda – dar vienas netikėtumas susirinkusiems šventės dalyviams.

Besklaidydami netikėtai užsilikusius jau į amžinybę iškeliavusio mokytojo Broniaus Godelio senuosius užrašus ir nuotraukas, tarp laiko išblukintų lapų suradome ir keletą išsaugotų mokinių rašinių. Languoti popieriaus lapeliai, skirtinga rašysena, piešinėliai... Žodžiai, mintys labai paprasti ir žemiški norai: geriau mokytis, nepraleidinėti pamokų, gaminti inkilus ir švęsti Paukščių dieną mokykloje, sveikinti mamas Kovo-8-osios proga.

Rašinėliai iliustruoti: kiekvienas piešė tai, kas jam buvo svarbu: gėlę, paukštelį, inkilą ar tiesiog rašė sveikinimo žodžius. Rašinėlių autoriai anuomet mokėsi Grybėnų aštuonmetėje mokykloje. Dabar – baigę mokslus, pasirinkę gyvenimo kelią, išauginę vaikus ir skaičiuojantys anūkus. Šventėje jie skaitė  vaikiškas mintis, stebėjosi, džiaugėsi...

Linksmybės

Vakaro susirinkusiuosius linksmino tautiškos muzikos ansamblis „Vilnija“ ir jaunasis muzikantas kraštietis Karolis Iškauskas. Norintieji prisiminti praėjusių švenčių akimirkas bendruomenės namuose galėjo pažiūrėti skaidres.

Šventėje pasirūpinta, kad ir siela džiaugtųsi, ir kūnas sotus būtų. Dysnų kaimo bendruomenės atstovai vaišino ypatinga rapsų arbata su medumi. Skaniausios Vitalijaus Koženkovo žuvienės katilas ištuštėjo kaipmat. Puoselėjant tradicijas ir kaimo savitumą, šventėje garavo ir Natalijos Baušienės virtos grybienės puodas, kurios ilgiau svarsčiusiems ir paragauti neteko... Kad stalai lūžtų nuo vaišių, rūpinosi Teresė Kaubrienė su savo komanda. Nepaprasto skonio knygos formos tortą šventei padovanojo Ingrida Baltakytė. Gražiausias akimirkas įamžino fotografas Algirdas Brazaitis.

Šventė nebūtų taip pavykusi, jei ne Jolitos Rimkovienės idėjos, atsidavimas. Ir triūsę ne vieną dieną kaimo darbštuoliai: Danutė Janušauskienė, Taisa Ribokienė, Dalia Koršul, Laima Šalnienė ir kitos moterys sodino gėles ir rūpinosi, kad iš toli šviestų užrašas „Grybėnai – 360“. Irena Šalnienė ir Jūratė Tamulevičienė atsakingai parengė parodas, Lauros Šalnaitės pinti ąžuolų lapų skaičiai dailiai papuošė sceną. Kad susirinkusieji girdėtų Dysnų ežero meldų šnaresį, pasidarbavo Stasys ir Kazimieras Aleknos, Audros ir Antano Panavų šeima, Rasa Švilpaitė. Vyriškos pagalbos ranką ištiesė Juozas Kaubrys, Leonas Janušauskas, Julius Šalna, Zenonas Matačiūnas.

Grybėnų kaimo bendruomenė širdingai dėkoja visiems, parėmusiems knygos leidybą ir šventės rėmėjams: gėlininkei Danutei Griniuvienei, saldumynų kepėjai Ingridai Baltakytei, UAB „Idavang“, AB „Imeda“, Kazitiškio seniūnui  Drąsučiui Jelinskui ir seniūnijos darbuotojams.

Kaimas, kaip ir žmogus, savo istoriją kuria kiekvieną dieną. Ši graži šventė – jau istorija....

Elvyra Matačiūnienė

Grybėnų kaimo bendruomenės narė

 

  • Ir aš tai mačiau!

Vakarop pora valandų padirbėjusi prie kompiuterio, nutariau pasivaikščioti. Rudenį sutemos greitai apgaubia žemę. Tačiau tamsa kaimo gatvėje manęs nebaugina, juolab, kad Meironys rugsėjį atgyja tik savaitgaliais. Tai ne vasarą, kai mašinos zuja ten ir atgal, kaip Ignalinoje turgaus dieną.

Kelios minutės prieš devintą valandą vakaro išėjus į gatvę, mane vedė atmintis ir šiek tiek boluojanti asfalto juosta. Patraukiau įprastu maršrutu. Grįžtant atgal, staiga mano kelią apšvietė šviesa. Apsidairiau: nei priekyje, nei pavymui mašinos, motociklo ar keturračio nebuvo. Tai iš kur ta šviesa? Kelyje nutįso mano šešėlis, kuris greitai sukosi aplink mane. Pakėliau akis į dangų – ir pamačiau. Atrodė, kad ne ką aukščiau medžių viršūnių skriejo kažkoks pusmetrio dydžio objektas: galvutė gražios žydros spalvos, uodega  tarsi greitai nešamas fakelas raudonai geltona. Tai truko gal kelias sekundes. Šviečiantis  objektas skrido nuo Antalksnės kaimo pusės ir nuskriejo Ignalinos link.

Ilgai svarsčiau, kas tai galėjo būti. Koks nors modernus dronas, fotografuojantis teritoriją naktį? Bet jokio ūžimo netgi mirtinoje kaimo tyloje nesigirdėjo. Meteoritas? Bet jie krenta toli ir į žemę. O čia gi nuskrido!

Užimtumas antradienio rytą darbe neleido „lįsti“ į internetą ir ieškoti atsakymo į iškilusius klausimus dėl vakare matyto skraidančio objekto. Tik apie pusiaudienį DELFYJE radau paaiškinimus.

Pasirodo, skrendantį šviečiantį objektą mačiau ne aš viena. Matė kauniečiai, vilniečiai, panevėžiečiai, Šiaurės Lietuvos gyventojai, kaimynai švenčioniškiai. Kaip portale aiškino Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotojas dr. Algirdas Kazlauskas, krentantys meteorai danguje matomi, kai patekę į Žemės atmosferą sudega ir virsta smulkiomis dulkėmis – tai ir sukelia žybsnį.

Kaip aiškina specialistai, kartais meteorai gali nuskrieti ir per pusę dangaus. Įprastai ryškiausi meteorų žybsniai stebimi per vadinamąjį Perseidų meteorų lietų rugpjūčio antroje pusėje. DELFI kalbintas astronomas Kastytis Zubovas sakė, kad pats meteoro nematė, tačiau, pasak jo, apskritai meteorai, kaip ugnies žybsniai, susidaro kelių dešimčių, kartais daugiau nei šimto kilometrų aukštyje, tai tikrai galėjo matytis ir iš Vilniaus, ir iš Kauno, ir iš visos Lietuvos. Kristi tikrai galėjo - kasdien Žemėje jų krenta milijonai, tiesiog daugumos nepastebime (krenta dieną, yra blausūs, krenta virš vandenyno ir pan.), o didesni atkreipia dėmesį.

Pasipylus pranešimų apie įvairiose Lietuvos vietose pirmadienio vakarą danguje pastebėtą keistą šviečiantį objektą, astronomai patvirtino, kad tai buvo milžinišku greičiu skriejęs meteoras, dėl ryškios šviesos vadinamas bolidu. Dauguma jų sužiba 90-120 kilometrų aukštyje, užgęsta 40-20 kilometrų aukštyje, kartais sprogsta atmosferoje.

Kodėl man pasirodė, kad objektas skrenda visai neaukštai? Galiu tik spėlioti, kad tai buvo optinė apgaulė. Kaip vėliau perskaičiau internete, viena panevėžietė irgi įtarė, jog šviesulys skrenda neaukštai ir tuoj tuoj įsirėš į trylikos aukštų namą. Be to, kaip paaiškėjo, jo skridimo energija jau artėjo prie pabaigos. Kaip skelbė LNK žinios, pasiekęs Latviją, meteoras suskilo per pusę ir pažėrė virš Ogre gyvenvietės fejerverkų lietų. Vienas Ignalinos ūkininkas sakė, kad skraidantis objektas į daugelį švieselių pažiro virš jo laukų. Kodėl jo skleidžiamos šviesos nematė kauniečiai ar vilniečiai, irgi galiu tik spėlioti: juk mieste ir naktį šviesu, todėl niekam nekyla tokių klausimų, kurie privertė mane  tamsų vakarą sunerimti.

Gaila, kad meteoras nesubyrėjo virš Ignalinos. Dar nemiegantys ignaliniečiai būtų pasigėrėję jo spalvomis.

Laima Miliuvienė

  • TV programa. Skelbimai. Reklama 
  • Kitus rašinius skaitykite “Naujos vagos” laikraštyje
  •  Skelbimai ir reklama priimami
Ateities g. 17, LT-30123 IgnalinaTel. (8 386) 5 29 83
El. paštas naujavaga@ignet.ltnv.laima@ignet.ltnv.vida@ignet.lt
komentarų nėra
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
Paskutinis atnaujinimas: 2019-09-16 13:53:23
Naujienų prenumerata