Ignalinos rajono savivaldybė

Grožėkis, ilsėkis, pramogauk...
Biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
Faks. (8 386) 53 148
El. paštas info@ignalina.lt

Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"

"Nauja vaga" Nr. 78, 2019 m. spalio 12  d.



  • Plius - minus

 

Vijūnėlės dvaras Druskininkuose jau nugriautas. Pradėti buvusių Profsąjungų rūmų ant Tauro kalno griovimo darbai Vilniuje. Vilniaus vadovai sako, jog jų vietoje rasis moderni koncertų salė, kurią suprojektuos ispanų architektai (gal stiklinis monstras, koks yra Prezidento namas Pavilnio draustinyje?). Stebėję 56-erius metus veikusio vieno iš Vilniaus simbolių naikinimo darbų pradžią, vilniečiai braukė ašaras ir spėliojo, kas bus kitas. Ar tik ne Sporto rūmai? Paaiškinimas yra: jie, kaip ir Profsąjungų rūmai, sunyko ir sostinei garbės nedaro.

O Seimui garbės nedaro Seimo pirmininko ir valdančiosios daugumos ginčai, kas turėtų užimti šią vieną iš trijų, kaip kažkada sakė trumpai Seimui vadovavęs šoumenas Arūnas Valinskas, svarbiausių šalies kėdžių. Viktoras Pranckietis ir Ramūnas Karbauskis, tarsi žaisdami teniso turnyrą, atmušinėja kamuoliukus vis į priešininko aikštelę. Jau keli mėnseiai vis girdime, kad Seimo pirmininkui bus  pareikštas nepasitikėjimas ir šį postą  turės užleisti socdarbiečiui Gediminui Kirkilui. Dabar jau suabejota pastarojo galimybe sulaukti Seime pritarimo, todėl „valstiečių“ vadas Ramūnas Karbauskis  Seimo pirmininko pareigas jau siūlė naujajai Liberalų sąjūdžio pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, jai atsisakius – socialdemokratams. Galop LVŽS pirmininkas jau net pats sutiktų imtis vadovauti Seimui, kad tik jo prezidiume nebūtų buvusio bendrapartiečio.  Balsavimas dėl Seimo pirmininko atstatydinimo žadamas kitą ketvirtadienį, kai iš Amerikos sugrįš grupė ištikimų „valstiečiams“ socialdarbiečių moterų, šiomis dienomis šokančių linksmą gatvės šokį Holivude.

Pasipiktinimo šokį jau šoka šalies vairuotojai, išgirdę apie naujo mokesčio už taršius automobilius įvedimą. Jei neišgali nusipirkti gero naujo automobilio, tai ir mokestį už tai susimokėk.

Dar nežinia, kokį mokestį Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojai kitais metais mokės už elektrą. 10 procentų lengvatą buvusioji rajono valdžia iš Vyriausybės buvo išsiderėjusi tik metams. Ketvirtadienį Visagino, Zarasų ir Ignalinos savivaldybių merai Erlandas Galaguzas, Nikolajus Gusevas  ir Justas Rasikas lankėsi pas Vyriausybės kanclerį ir pagrįstai reikalavo (prašė) lengvatą pratęsti. Kuo baigėsi susitikimas, tikimės pranešti trečiadienį.

Gerą žinią ketvirtadienį paskleidė sinoptikai – pirmadienį Lietuvą pamalonins bobų vasara. Ar ilgam? Sekite orų prognozes...

 

Laima Miliuvienė

  • Apie šventes ir “purvinus” klausimus?

Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas RASIKAS atsako į žurnalistės Laimos Miliuvienės klausimus.

 

- Pradėsiu nuo „purvino“ klausimo, kurį yra uždavęs ne vienas ignalinietis. Remontuodami butą ar namą, gyventojai nori nusikratyti senų baldų ar kitokių rakandų, tačiau Ignalinoje esanti stambiagabaritinių atliekų priėmimo ir saugojimo aikštelė iš vieno žmogaus priima tik 200 kilogramų krovinį. Kur žmogui dėti kitas atliekas? Į miesto konteinerius? Į mišką išvežti?

- Negerai, kai žmonės veža šiukšles į mišką ar palieka prie konteinerių. Tada jas tenka surinkti „Kompatai“ ir išvežti į Utenos regiono sąvartyną, o už tai – sumokėti nemažus mokesčių mokėtojų pinigus. Deja, visoje Lietuvoje yra nustatyta tokia tvarka: į laikino saugojimo aikšteles iš vieno žmogaus priimama tik iki 200 kilogramų atliekų. Tai dėl ribotų tokių aikštelių galimybių. Jeigu šiukšlių atsiranda daugiau, reikia iš karto vežti į Uteną, kur iki 200 kilogramų priims nemokamai, o už viršsvorį teks sumokėti. Gali vežti ne vienas, o susikooperavus keliems žmonėms, tada ir mokestis bus mažesnis, nes bus skaičiuojama kiekvienam po 200 kilogramų.

- Ne vienas ignalinietis skundėsi, kad Stambiagabaritinių atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelėje net sofos nepriima – reikalauja ją išrinkti ir priduoti atskirai metalą, medieną, audinį, minkštąją dalį. Argi pagyvenęs žmogus gali „įveikti“ tokias užduotis? Ką jam tokiu atveju daryti?

- Tokių signalų esame ir mes gavę. Utenos regiono atliekų tvarkymo centro (URATC), kuriam priklauso Ignalinos atliekų priėmimo ir laikino saugojimo aikštelė, direktorius Ramūnas Juodėnas patikino administracijos direktorę, kad tokių reikalavimų negali būti: sofos išrinkti nereikia. Tai turi padaryti pats aikštelės darbuotojas. Žinoma, jeigu turite laiko ir norite palengvinti jo darbą, galite tai padaryti ir patys. Tačiau tik savo noru, o ne kažkieno reikalavimu! Išvaryti žmogaus su neišardyta sofa atgal namo aikštelės darbuotojas neturi teisės. Apie tokį piktnaudžiavimą esame informavę URATC vadovą. Todėl kviečiu Ignalinos miesto ir rajono gyventojus dažniau naudotis aikštelės paslaugomis. Žinoma, nereikia visko krauti į vieną krūvą: šiferio, plytų, medienos ar popierių, reikia šiukšles rūšiouoti.

- Šeštadienį Ignalinoje šurmuliavo tradicinė Rudens gėrybių mugė. Kokį įspūdį paliko šis ignaliniečių kasmet laukiamas renginys?

- Graži buvo šventė. Ir šių metų geriausi ūkininkai buvo pagerbti. Aptardami būsimą šventę, kultūros darbuotojai ir Ignalinos miesto seniūnija pasidalijo darbus: vieni sutarė parengti seniūnijų kiemelius, kiti rūpinosi prekeiviais. Matėte, kiek šiemet jų daug privažiavo? Atrodė, kad žmonės buvo gerai nusiteikę, o kultūros darbuotojai pademonstravo savo išmonę ir suteikė gražių įspūdžių mugės kiemelių lankytojams. Ačiū už šventę Ignalinos miesto seniūnijai, ūkininkams ir kultūros darbuotojams.

- Pirmąkart mugėje savo kiemelio neįrengė Dūkšto seniūnija...

- Manau, kad jie taip patys save nubaudė – nedalyvavo šventėje. Tiesiog jie pasijuto tarsi būtų autonominė respublika Ignalinos rajono ribose. Apmaudu, juk turėjo kuo pasidžiaugti -  konkurso „Metų ūkis“ nugalėtoju tapo Dūkšto krašto atstovas. Dabar, po šventės, atėjo tokia mintis: gal kitąmet reikėtų paraginti seniūnus, bendruomenes suorganizuoti transportą ir iš tolimesnių vietovių atvežti žmones į mugę. Juk ne kiekvienas turi transportą ir gali pats atvažiuoti.

Nors rudenį mugės vyksta beveik visose didesnėse gyvenvietėse, bet Ignalinoje – svarbiausia ir didžiausia šventė.

- Šią savaitę buvo ir daugiau švenčių?

- Jau kad užderėjo tai užderėjo! Trečiadienį šventėme Policijos dieną Ignalinos bažnyčioje,  penktadienį – Mokytojų dieną Paliesiaus dvare, šeštadienį Ignalinos kultūros ir sporto centre sveikinome folkloro ansamblį „Čiulbutė“.

- Ir viešai įsipareigojote būti šio ansamblio globėju...

- Tai puikus kolektyvas, gražiai atstovaujantis mūsų rajonui ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. O repetuoti neturi kur. Kiek tik galės, savivaldybė stengsis ansamblį palaikyti ir jam padėti.

- O kaip trečiadienį švęsite Vietos savivaldos dieną?

- Kukliai. Biudžetininkai  nedarys puotos maro metu. Visoms profesinėms šventėms pažymėti pinigų neužtenka. Todėl siaurame rate pasveikinsim sąžiningai dirbančius žmonių gerovei. Gal kitais metais bus kitaip.

- Dėkoju už pokalbį.

  • Ignalinoje šurmuliavo Rudens gėrybių mugė

Praėjusį šeštadienį Ignalinoje buvo ypatingas subruzdimas. Nuo pat ankstaus ryto Laisvės aikštę, Ateities ir Laisvės gatves iki sankryžų nuo centro “okupavo” prekybininkai, kūrėsi seniūnijų kiemeliai. O miestelėnai ir jų svečiai skubėjo į tradicinę Rudens gėrybių mugę – apsipirkti, pasižmonėti, koncerto paklausyti, kūrybinių minčių pasisemti.

Šventės organizatoriai – Ignalinos kultūros ir sporto centras bei jo padaliniai, Ignalinos miesto seniūnija ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos skyrius iš anksto buvo pasidaliję darbus: kultūrininkai rengė scenarijų ir puošė seniūnijų kiemelius, seniūnija globojo prekeivius, ūkininkai pristatė konkurso “Metų ūkis 2019” nugalėtojus. Tiek prekybininkų ir žmonių į šventę dar niekad nebuvo susirinkę. Atrodo, iš visos Lietuvos. Galėjai nusipirkti ko tik širdis geidžia: medaus, sodinukų, chrizantemų ir viržių, sūrių, dešrų ir lašinių, česnakų, žuvų (net iš Rusnės!), spanguolių, šiemet mūsų krašto raistuose gausiai užderėjusių, – viską sunku ir išvardyti. O jau visokių prekių – nuo bižuterijos iki šiltų šlepečių, nuo gyvo alaus iki kvepiančių košių! Tik kainos, deja, kandžiojosi... Seniūnijų kiemeliuose irgi visokių „balvonų“ pristatyta. Lapais ir šienu, avies vilnomis  parėdytos stovėjo naminių gyvulėlių iškamšos, vaikams teikiančios džiaugsmą. Ir gyvų, karksinčių, gagenančių ir visokius kitokius garsus leidžiančių, net paglostyti buvo galima, ir ryškiomis plunksnomis pasigėrėti. Tikra gyvoji pamoka. Ką ten vaikai, ir vyresnieji stoviniavo prie žąsų, auksinių fazanų, balandžių, vištų. Juk dabar retame kieme, net kaime, pamatysi gražuolį gaidį ar mažytę vištelę, nuo galvos iki kojų pasidabinusią plunksnomis.

Šventės vedėja (Elena Skripkauskienė), garbi ponia su lapės uodegos apykakle, smagiai visus pasveikino su kermošine rudens švente ir, apipylusi komplimentais (oi tas moteriškės liežuvis!), į sceną pakvietė rajono merą Justą Rasiką.

Pasveikinęs visus susirinkusius, Justas Rasikas pasidžiaugė ūkininkų darbais, dirbančiais mūsų krašto nederlingą žemę, nors tai lietūs, tai sausra bando jiems sutrukdyti. Jis kvietė smagiai praleisti laiką, nusipirkti ūkininkų ir tautodailininkų produkcijos, įvairiausių sodinukų, kurie dar labiau papuoštų mūsų kraštą. Ūkininkai, kaip ir kasmet, rajono merui, vicemerui Manfredui Žymantui ir administracijos direktorei Jūratei Balinskienei įteikė naujojo derliaus dovanų.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Ignalinos skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė dėkojo ūkininkams už meilę darbui ir žemei ir pristatė konkurso „Metų ūkis 2019“ vertinimo komisiją ir paskelbė nugalėtojus. Šiemet trečioji vieta pripažinta Naujojo Daugėliškio seniūnijos Triklotiškės kaimo ūkininkams Fainai ir Nikolajui Ivanovams, antroji vieta – Ceikinių seniūnijos Tarosaukos kaimo ūkininkams Romaldui, Tomui ir Virgilijui Gaidamavičiams ir pirmoji – Zenonui Rubinui iš Dūkšto. Tai augalininkystės ir mišrių ūkių šeimininkai. Jie augina grūdines kultūras, laiko pienines karves, o pirmosios vietos laimėtojas – dirba daugiau nei 100 hektarų ūkį, laiko 37 galvijus, apie 240 įvairių rūšių paukščių, tik gaspadinei susirasti laiko vis nebelieka...

Nugalėtojus dovanomis apipylė rajono vadovai, seniūnijų atstovai, draugai ir kaimynai.

Ūkininkus sveikino ir politikai. Seimo nariai Gintautas Kindurys bei Vytautas Rastenis linkėjo ūkininkams gerų derlių, kantrybės, atlaikyti visus gamtos išbandymus. Jie įteikė padėkas ir dovanų ūkininkams Petrui Sveikauskui, Gražinai Ragaišienei ir Vidmantui Einikiui. Europos Parlamento narys Bronis Ropė, kaip ir ankstesniais metais, žadėjo dėti visas pastangas, kad išmokos Lietuvos ūkininkams būtų suvienodintos su Europos Sąjungos šalims senbuvėms skiriamomis išmokomis. Kartu su padėjėju Henriku Šiaudiniu jis apdovanojo rajono ūkininkus Zitą ir Alvydą Rekečius, Irmą ir Kęstutį Basijokus.

Rajono meras pasveikino šiemet glauniausios pasakotojos vardą respublikiniame konkurse pelniusią niekad nepristingančią „baikų“ Janiną Tuskenienę.

Ir prasidėjo seniūnijų  prisistatymai. Išradingi, gundantys aplankyti jų kiemelius, paskanauti rudens gėrybių, išvirtų košių, sriubų, palaižyti medaus ar gurkštelėti lašelį midaus. Abi Ignalinos seniūnijos, įrengusios bendrą kiemelį ir pasidabinusios bitutėmis, siūlė paragauti sūrių, morkų pyrago, rūkytos seliavos ir net midaus. Naujojo Daugėliškio seniūnijos kiemelyje buvo pinami dailūs krepšeliai grybams rinkti, didžiasaliečiai vaišino keptomis bulvėmis su šaltiena, mielagėniškiai – koše, pateikdami ją išskabituotose moliūgų indeliuose,  kazitiškiečiai – šilauogėmis, sūriais ir medumi, linkmeniškiai – namine duona, o rimšiniai – antiena ir ančių kiaušiniais. Po aikštę brikele važinėjo net pats profesorius Adomas Hrebnickis iš Rojaus ir vaišino obuoliais, o linksmosios damos iš Vidiškių savo šypsenomis pralinksmino kiekvieną sutiktą. Intelektualų kiemelį buvo įrengusi Ignalinos rajono savivaldybės viešoji biblioteka ir Švenčionių profesinio rengimo centras, kuriame mokosi nemažai ir mūsų rajono moksleivių. Jie pristatė savo specialybes ir kvietė kitais metais atvažiuoti pas juos mokytis.

Paskui scenoje užgrojo ir uždainavo Ceikinių „Keiziai“,  pirmąkart mūsų padangėje pasirodė Šiaulių „Kitava“. Žmonės neskubėjo namo, pasidžiaugė gražiu rudeniu – saulė kaip pagal užsakymą debesis prastumdė, sutiktais pažįstamais, klausinėjo, kaip užauginti gausų pomidorų ar didelių bulvių derlių.

O jau sodinukų, sodinukų! Pirko, nešėsi namo, kad sodai ir kiemai pavasarį dar labiau sužydėtų. Tam ir reikalinga Rudens mugė.

Laima Miliuvienė

 

  • Pagalbos poreikis neliko neišgirstas, nesuprastas

Pirmiausia – nedaug kam žinoma, kad spalio mėnesį minime pagalbos Lietuvos žmogui pradžios dieną. Ją siejame su Maltos ordino pagalbos tarnybos atėjimu į Lietuvą. Dabar jau galime pasidžiaugti, kad įgijome patirties, o ir darbų nemažai nuveikėme.

Pradžia

Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) Lietuvoje buvo įsteigta 1991 m. spalio 10 d., dalyvaujant ordino Didžiajam hospitaljerui baronui Albrechtui fon Bioselageriui ir Vokietijos Maltos ordino pagalbos tarnybos (Malteser – Hilfsdienst) generaliniam sekretoriui Johanesui fon Heeremanui. Pirmuoju MOPT prezidentu tapo vyskupas Juozas Tunaitis, MOPT generaliniu sekretorium – kun. Aušvydas Belickas. Ją kuriant talkino ir mūsų krašte puikiai žinomas vyskupas Jonas Boruta, kun. V.Aliulis ir kt. Steigiant jos tikslas – turėti Lietuvoje katalikišką pagalbos organizaciją, besivadovaujančią Maltos ordino motto – “Tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstantiems”.

Bendradarbiaujant su Bažnyčia, buvo stengiamasi surinkti energingų, gerbiamų ir socialiai aktyvių žmonių, kurie galėtų atsakingai vykdyti paramos projektus, nevengtų sunkaus ir neatlygintino darbo, branduolį. Pirmieji MOPT projektai buvo susiję su socialinių valgyklų kūrimu ir pagalba drabužiais.

Pirmoji MOPT valgykla (buvusi „Žeimenos“, Bazilijonų g. 6) Vilniuje  buvo atidaryta 1992 m. lapkričio 20 d. Joje kasdien maitindavosi 373 bedaliai. Tokios valgyklos sekančiais metais atsidarė dar keliuose Lietuvos miestuose, buvo pradėtas socialinis mokinių maitinimas mokyklose.

Vėliau, kuomet buvo daugiau sužinota apie žmonių vargus ir poreikius, atsirado daug pagyrimų ir padėkų sulaukusios akcijos „Maistas ant ratų“ – vyksta net 15-oje Lietuvos miestų. Jos metu padedama tiems, kurie vieniši ir neišsiverčia be kitų žmonių pagalbos. Kūrėsi socialiniai pagalbos centrai ir ir labdaros vaistinės. 1993 – 1996 m. Lietuvos miestuose buvo atidaryta 19 tokių MOPT socialinės pagalbos centrų, kurie kasmet teikdavo pagalbą tūkstančiams žmonių, labdaros vaistinės Vilniuje, Ignalinoje ir Vilkaviškyje.

Kasmet maltiečiai susirenka sąskrydžiuose, šiemet įkūrimo metines minėjo LR Seime. 

Pagalba – ne tik per šventes

Ypatingai nūdienoje reikalingas ir daug gerų žodžių nusipelnantis yra socialinės priežiūros namuose projektas. Pagalbos reikėjo vienišiems seniems sergantiems žmonėms ir neįgaliesiems, nes jie patys neturėjo jokių galimybių ne tik gauti pajamų pragyvenimui, bet ir patys apsitarnauti. Buvo nutarta neapsiriboti vien tik vienkartine pagalba remtinam žmogui drabužiais, batais arba pamaitinimu socialinėje valgykloje, tačiau su apmokytų savanorių pagalba turėti nuolatinį  kontaktą su socialiai remtinais senais žmonėmis ir juos globoti nuolat. Projektas 5 didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Kaišiadoryse, Marijampolėje - pradėtas  1997 m., gavus Europos Sąjungos „Phare” programos finansavimą. Socialinės priežiūros projektas šiuo metu yra vykdomas 4 miestuose.

Praktiniai darbai nulėmė 1996 m. vykusius MOPT struktūros plėtros darbus: projektai sujungti į regioninius centrus. Kiekviename Lietuvos vyskupijos centre įsteigtas vienas maltiečių veiklą koordinuojantis MOPT biuras. Panašūs biurai buvo 1994 m. įkurti Vilniuje ir Kaišiadoryse, 1996 – Kaune ir Marijampolėje, 1997 – Panevėžyje. Bukonyse buvo pastatytas MOPT jaunimo centras, vyko kiti pasikeitimai. 1996 m. lapkričio 30 d. atidaryta ir Maltos ordino ambasada Lietuvoje. Naujos MOPT grupės įsikūrė Akmenėje, Visagine,  Alytuje ir kt. Šiuo metu MOPT grupės, vykdančios socialinius projektus, veikia 25 Lietuvos miestuose, turi 4 Vaikų dienos centrus mokyklose.

Kai darbo imasi jaunimas

Nuo 1993 m. vyko aktyvus darbas su atsakingu jaunimu - MOPT pradėjo kurti ir jaunųjų maltiečių grupes miestuose. Tikslas buvo  įtraukti jaunimą į socialinę veiklą, skiepyti pagalbos artimui idėjas. Ji dabar veikia 26 miestuose: šimtų jaunų žmonių atėjimas į organizaciją ne tik pagelbėjo daugeliui remtinų žmonių, tačiau ir tapo didele mokykla jiems patiems, ugdant vertybes ir požiūrį į gyvenimą.

Nuo pat pirmų MOPT gyvavimo dienų ją lydi ištikimi partneriai – Vokietijos Maltos ordino pagalbos tarnyba (Malteser – Hilfsdienst). Šimtai šios organizacijos narių lydėjo labdaros transportus į Lietuvą, rinko aukas socialiniams projektams, vežė medicinos įrangą ligoninėms, inicijavo partnerystes tarp Lietuvos ir Vokietijos miestų. Tai jie darė pasiaukojamai, savo laisvo laiko sąskaita, neskaičiuodami įdėtų pastangų ir jėgų. Daugiau kaip 20 -ies Vokietijos miestų maltiečiai dalyvauja pagalboje Lietuvai ir tapo artimais draugais ir bičiuliais.

Dirbantiems organizacijoje reikėjo susitikti, pasitarti dėl veiklos tęstinumo, reikėjo bendrystės pasiaukojime. Nuo 2007 m. Maltos ordino ambasadoriaus Lietuvoje grafo Douglas von Saurma iniciatyva maltiečiai pradėjo organizuoti neįgalių žmonių ir piligrimų kelionę į Lurdą, į ten gegužės mėnesį rengiamas Maltiečių dienas. Tomis dienomis į šį Prancūzijos miestą suvažiuoja ne tik tūkstančiai maltiečių su ligoniais iš viso pasaulio, tačiau ir Maltos ordino vadovybė. Ši piligriminės kelionės iniciatyva buvo papildyta akcija „Uždekime žvakutę Lurde”. Jos esmė – platinti Lietuvos miestuose specialias žvakutes (kurios po to vežamos į Lurdą), prikabinus prie jų žmonių asmeninius maldavimus už sveikatą.

Vėl kviesime prie „Maltiečių sriubos“

Artėja visiems svarbi 2006 m. Maltos ordino ambasadoriaus grafo Douglas von Saurma iniciatyva pradėta maltiečių labdaros kampanija „Kalėdinė sriuba”, (vėliau pavadinta „Maltiečių sriuba”). Jos tikslas – įtraukti Lietuvos visuomenę į socialiai apleistų, senų, vienišų, skurdžių žmonių globą. Kampanijos metu rengiami spalvingi renginiai miestų centruose, už aukas dalinama sriuba, kviečiama paremti maltiečių projektus. Kampanijos finalinis akordas – didelis koncertas televizijoje su galimybe tiesiogiai aukoti telefonu ar SMS žinutėmis. Šios labdaringos iniciatyvos partneriais tapo Lietuvos kariuomenė, LR Švietimo ministerija, miestų savivaldybės, mokyklos. Renginiai atkreipė  šalies visuomenės dėmesį į senų vienišų žmonių problemą, dešimtys tūkstančių Lietuvos žmonių parėmė maltiečių iniciatyvas savo aukomis.

Tokia iniciatyva ir šiemet vyks centrinėje Ignalinos aikštėje. Kviečiame jau dabar pasitarti kolektyvuose ir kuo masiškiau atverti savo širdis gerumui, užuojautai, dalyvauti, o gal net įspėti mus – poreikio aukai yra daug, kad nepritrūktų sriubos... statistika teigia, kad esame antras pagal senumą rajonas Lietuvoje, tad vienišų, sergančių, kenčiančių, reikalingų pagalbos mūsų rajone daug, o viena lėkštė Kalėdinės sriubos ilgai maitina tokios paslaugos laukiančius. Kai mes dalyvaujame aktyviai, kitaip šalyje vargstančiųjų problemas šalyje, savo sprendimuose atstovauja ir politikai.

Akcijos metu jaunieji maltiečiai rengia konkursą  „Geriausia labdaros idėja”, kuriuo siekiama įjungti į labdaros akcijų organizavimą ir jaunimą. Konkurso esmė – sugalvoti jaunatvišką būdą greitai surinkti aukų (organizuojant koncertus, spektaklius, parodas, varžybas, darant rankdarbius ir t.t.) ir paaukoti uždirbtas lėšas senukų globai. Konkursas pelnė didelį pasisekimą. Jame kiekvieną rudenį dalyvauja tūkstančiai jaunų žmonių.

Apie „Gerumo prenumeratą“

Dar viena graži MOPT iniciatyva - „Gerumo prenumerata“. Ji itin miela mano širdžiai. Visi žinome tą nuostabų jausmą, kuris mus užplūsta, padarius kažką gero! Deja, kasdien neturime laiko galvoti, kaip padėti kitiems. Bet apie tai galvoja maltiečiai. Tai patogus būdas kas mėnesį skirti pasirinktą pinigų sumą geriems darbams. Šie pinigai virs parama vaikų dienos centrams, neįgaliųjų reabilitacijos stovykloms, skurstančių senolių maitinimui ir kitoms pagalbos programoms. Jūs tapsite šių gerų darbų dalimi ir galėsite nuostabiai gerai jaustis visus metus! 

Ignalinoje gyvenanti Marijona su vyru Viktoru niekad neturėjo skalbimo mašinos. Nešdama karštą maistą dažnai mačiau kaip sunku jai skalbti rankomis. Vyras sunkiai vaikšto, dažnai tik guli. Kuomet sužinojau apie „Gerumo prenumeratą“ net nedvejodama nusiunčiau prašymą. Jau kitos dienos popietę su manimi susisiekė moteris, kuri nupirko naują skalbimo mašiną. Viešintis nenorėjo, atsakė man, kad gerus darbus mėgstanti daryti tyliai. Ačiū jauniesiems maltiečiams Erikui, Edvinui ir Dainiui, padėjusiems užnešti skalbimo mašiną į trečią aukštą. 

„Gerumo prenumerata“ – kas tai?

Tai patogus būdas kas mėnesį skirti pasirinktą pinigų sumą geriems darbams, nes iki šiol maltiečių veiklai dažniausiai aukota labdaros akcijų metu. Maltiečiai stengiasi prognozuoti savo veiklą. Paprastai nurodome norimą surinkti sumą – ją esame numatę konkrečiam skaičiui globojamų žmonių paremti. Į naujus pagalbos prašymus žiūrime atsakingai – ar galėsime juos patenkinti neskriausdami jau globojamų žmonių, juk dėl infliacijos ar kitų veiksnių lėšų gali stigti net numatytam sriubos kiekiui išvirti ir išvežioti...

„Gerumo prenumerata“ – tai periodinio aukojimo platforma, kurios pagalba norime išlyginti gaunamą paramą, kad ji neapsiribotų Kalėdomis. Siekiame tapti organizacija, kuri karštos sriubos lėkštę ar kitą pagalbą galėtų pasiūlyti ir tam, kurį nelaimės užklupo netikėtai. Siekiame kelti savo teikiamų paslaugų kokybę, tapti prieinami tiems, kam esame reikalingiausi, ir tiems, kurie nedrįsta prašyti patys.

Siekdami aukojimo procesą padaryti patogesnį, kartu su partneriu „Swedbank“ sukūrėme periodinio aukojimo platformą, įdiegėme 2 naujus periodinio aukojimo būdus, leidžiančius aukoti periodiškai. Periodiškai galima aukoti kortele (kaip el. parduotuvėje) – pažymite periodiškumą ir dydį, užpildykite prašomus duomenis. Kitas būdas – periodinis aukojimas užsisakant e. sąskaitą: panašiai, kaip mokate už komunalines ar ryšio paslaugas, galite reguliariai gauti ir automatiškai apmokėti „Gerumo prenumeratos“ sąskaitas. Gauti e. sąskaitą interneto banke yra patogu ir saugu. E. sąskaitas peržiūrėti ir apmokėti galite bet kuriuo paros metu. Pasirinkus automatinį e. sąskaitos apmokėjimą, pageidaujama auka automatiškai bus pervesta maltiečiams. „Gerumo prenumeratą“ galite užsisakyti ir savo e. sąskaitoje interneto banke.

Paprasčiausias būdas dalyvauti prenumeratoje – susitikti su maltiečiais gyvai. Susitikimo metu galėsime papasakoti plačiau, kaip užsisakyti ir automatiškai apmokėti „Gerumo prenumeratos“ įmokas. Periodinės paramos galite atsisakyti savo interneto banke, o periodinį aukojimą kortele galite nutraukti apie savo pageidavimą informavę maltiečius.

Džiaugiamės, kad maltiečiai veikia net 40 Lietuvos vietovių, todėl sukūrėme galimybę Jums aukoti tiesiogiai ten, kur matote didžiausią poreikį.  Užsisakę maltiečių naujienlaiškį, reguliariai gausite naujausių žinių apie mūsų projektus, o jei pageidaujate – ir ataskaitą apie tai, kaip naudojamos Jūsų paaukotos lėšos.

Rasa Graznovienė

MOPT Ignalinos grupės narė

Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"
spausdinti visus
 
аš 2019-10-12 15:35 spausdinti
Vida, laikykl ir taip toliau.Tylu, ramu, informatymu. Pagarba Tau.
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų: 1
Paskutinis atnaujinimas: 2019-10-14 13:12:38
Naujienų prenumerata