Kaziuko mugės kilmė susijusi su šventojo karalaičio Kazimiero (1458–1484) kultu, nuo 1604 m. Vilniaus senamiesčio gatvėmis vykdavusiomis bažnytinėmis procesijomis. Kadangi miestas gyvuoja prekyba, komercinė šventės dalis pamažu vis plėtėsi, tapo kermošiumi. Apskritai kermošius yra prekyba, lydinti bažnytinę šventę (žodžio kilmė vokiška – iš kirchmesse). 1827 m. pirkliai gavo privilegiją per Kaziuką Katedros aikštėje rengti jomarką – ilgiau, tris dienas, trunkantį prekymetį. Pavadinimas vėl kilęs iš vokiško jahrmarkt (metų arba svarbiausias turgus). Katedros aikštėje pridygdavo palapinių, stoginių, prekystalių, būdavo ir karuselių, šaudyklų, loterijų, atrakcionų...Mūsų dienomis Kaziuko mugė sostinėn sukviečia visos Lietuvos tautodailininkus ir amatų meistrus, kurie prekiaudami savo dirbiniais, saldumynais, įvairiais kulinarinio paveldo patiekalais padeda išlaikyti senąją tradiciją. Didžiausia mugė vyksta Vilniuje, tačiau ji organizuojama ir kituose miestuose, miesteliuose, net kaimuose.

Mūsų rajone pirmieji rengti Kaziuko muges pradėjo vidiškiečiai. Praeitais metais šventė persikėlė į Ignaliną ir vyko sporto ir pramogų centre. Šiemet Ignalinoje, Laisvės aikštėje, mugė surengta jos tikrąją dieną – kovo 6-ąją, o Vidiškėse - savaite anksčiau.Gal todėl, kad dauguma prekybininkų išvyko į Vilnių, žiemiškoje Ignalinoje mugė nebuvo labai didelė, tačiau pagrindiniai jos akcentai išlaikyti.

Mugėje buvo galima įsigyti gražių verbų, skanių kepinių, saldumynų, mėsos gaminių, pasižvalgyti į vaikų darbelius, rankdarbius ir net paskanauti karštų blynų. Visi norintieji galėjo patys akmeninėm girnom prisimalti kvietinių miltų, iš kurių tie blynai ir buvo kepami. Bandžiusieji sakė, kad tai tikrai nelengvas darbas, bet užtai kokie skanūs buvo blynai, užpilti aviečių uogiene. Na, o kokia gi mugė be muzikos. Ignaliniečius linksmino kapela „Senberniai“ iš Rimšės.

parengė Lina Kovalevskienė,

tel. ( 8 386) 52522, el.p. l.kovalevskiene@ignalina.lt