Ignalinos rajono savivaldybė

Grožėkis, ilsėkis, pramogauk...
Biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
El. paštas info@ignalina.lt
- NAUJIENOS -
2019.10.14
Vietovardžių metams skirtas renginys

Spalio 11 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje vyko renginys, skirtas Vietovardžių metams. Renginį organizavo Kultūros ministerija kartu su Valstybine kalbos inspekcija.


 

Kaip minėjo organizatoriai, renginio tikslas – pažvelgti į vietovardžius kaip į vertybę įvairių institucijų požiūriu.

Vietovardžių metams skirtas renginys pradėtas Lietuvos kalbininko, vieno iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų profesoriaus Kazimiero Būgos žodžiais:

„Vietų vardais į mus kalba pati žemė. Jos kalbos žodžiai – tai miestų, sodžių, upių, ežerų, balų, girių, kalnų vardai. Vietoms vardus pramena žmonės. Vietos tautos praminti žemės vietoms vardai gali patapti ir kitos tautos žemėvardžiais. Tai atsitinka, kai svetima tauta įsibrauja ne į savo žemę. Įsibrovėliai naujokai daliai vietų palieka tuos pačius vardus, kokius rado vadinant senuosius to krašto gyventojus, daliai duoda naujus, iš kurių dažnas esti atsineštinis iš senosios tėviškės.“

Susirinkusiuosius pasveikino kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Jis akcentavo, kad kultūrą kuria žmogus, tačiau žmogui įtakos daro erdvė, kurioje jis yra. „Lietuvos vietovardžiai – atminties ir kultūros lobynas, o kartu – protėvių pasaulėjautos išraiška“, – sakė ministras.

Pranešimą skaitė Lietuvių kalbos instituto mokslininkas dr. Laimutis Bilkis, beje, kilęs iš Ignalinos krašto.

Jis pažymėjo, kad žemė mums gali pasakyti, kur kokios tautos gyventa senovėje. Vietovardžiai rodo, kad baltų gyventa kur kas didesnėse teritorijose. Kalbininkas vardijo: Veža, Žala, Kerša, Loma, Menka, Pikta. Atrodo, kad tai Lietuvos vietovardžiai, tačiau iš tiesų šie pavadinimai yra Okos upės (Rusija) baseino upių pavadinimai. „Taigi vietovardžiai liko bylūs mūsų protėvių gyvenimo liudininkai“, – sakė mokslininkas.

Vietovardžiai atskleidžia žmonių pasaulėžiūrą, istoriją, santykius su supama aplinka. Mūsų šalies vietovardžiai yra stropiai surinkti, todėl įmanomas jų tyrimas ir sklaida.

Kaip būtų galima vietovardžius prikelti naujam gyvenimui? Lietuvių kalbos institute yra sukaupta Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė, joje apie 28 000 vietovardžių, kuriuos galima būtų naudoti suteikiant pavadinimus gatvėms, naujoms (atsikuriančioms) gyvenvietėms ir pan. Gaila, kad gatvių vardų suteikimo procesas jau besibaigiąs.

Laimutis Bilkis akcentavo, kaip svarbu yra vietovardžių viešinimas įvairių tipų nuorodose, tikrųjų vietovardžių formų vartojimas (pavyzdžiui, mūsų gerai pažįstama Palūšė (kirčiuojama Palū́šė) ir Pãlūšė (tai jau Mažeikių rajono vietovardis)), tarminių formų išlaikymas šalia oficialiųjų.

Daug emocijų sukėlė Vilniaus universiteto dr. doc. Filomenos Kavoliutės pranešimas. Ji pristatė savo knygą „Žemė prašo nepamiršti vardų: mūsų mirusių kaimų knyga“. Tai sovietmečiu, o ir po jo iš valstybinių apskaitinių duomenų išbrauktų gyvenamųjų vietovių sąvadas – sunaikintų, sunykusių Lietuvos kaimų sąrašas. Pirmasis masinis išbraukimas įvykdytas 1968 m. spalio 23 d. Per du melioracijos dešimtmečius iš valstybinių duomenų buvo išbraukta daugiau kaip 4 tūkst. kaimų ir viensėdžių bendruomenių vardų; dar 2 tūkst. be gyventojų likusių vietovių vardų išbraukti nespėta. Nepriklausomybės metais, per 2011– 2018 metus šalies vietovių vardų taip pat panaikinta daugiau negu atstatyta, santykiu 3:1.

 

„Kodėl mums taip svarbu išsaugoti ir atgaivinti savo krašto vietovardžius? Nes jie yra mūsų nematerialusis tautos kultūros paveldas. Vietovardžiai, arba toponimai, liudija mūsų istorinę praeitį, tapatybę, savastį, tarmę, juose slypi kalbos dėsniai. Vietovardžiai kalba apie krašto gyvenseną, papročius, geografines ypatybes. Mūsų vietovardžiai daug pasako apie vietovę, turi gilias istorines šaknis, jie rodo mūsų tautos kūrybingumą. Dauguma jų kildinami iš gamtos, iš gyvenusių žmonių vardų ar pavardžių, jų amato, būdo savybių“, – rašė Filomena Kavoliutė.

Ignalinos rajone 1968–1987 metais panaikinta 113 vardų.

Be gyventojų liko (1989 m.) – 70.

Be gyventojų (2011 m. ) – 190.

LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakais nuo 1968 iki 1987 metų panaikinti tokie Ignalinos rajono vietovardžiai:

Ceikinių apylinkėje:

PACEIKINĖS kaimas, VAITKUŠKĖS vienkiemis, JANUŠIŠKĖS kaimas, GALINAVO vienkiemis, ŽURAVIŠKĖS vienkiemis, SAMANIŠKĖS kaimas.

Dietkauščiznos apylinkėje AUDENINĖS vienkiemis.

Dysnos apylinkėje:

KARALYČIOS kaimas, KAUBRIŠKĖS kaimas, LEKIŠKĖS kaimas, MARGIŲ kaimas, MAŽŲJŲ PIVORŲ kaimas, PAKALNĖS kaimas, SMILGINIŠKĖS kaimas

Dūkšto apylinkėje:

CIMBALIŠKĖS kaimas, JANKIŠKĖS kaimas, PALTIŠKĖS kaimas, MIKAILIŠKĖS vienkiemis, GEISTENIŲ kaimas, ŽVILBUČIŲ kaimas

Gaidės apylinkėje ŠPURGALIŲ vienkiemis

Gubavos apylinkėje RUKIŠKĖLĖS kaimas

Ignalinos apylinkėje:

BARABOLIŠKĖS kaimas, MELUKIŲ kaimas, VARNIANKOS vienkiemis,

Kačergiškės apylinkėje:

MEDINŲ vienkiemis, VOSYLIŠKĖS vienkiemis.

Kazitiškio apylinkėje:

DEMBAUKOS kaimas, GUDIŠKĖS kaimas, KAMISORIŠKĖS kaimas, AUKŠTAGLYNIO vienkiemis, DEMBAVOS vienkiemis, JŪRAŠALIŲ vienkiemis, JUOZAPINĖS vienkiemis, MEDEIKIŠKĖS vienkiemis, MIŠKINIŲ vienkiemis, STARKIŠKĖS vienkiemis, GUDIŠKĖLIŲ kaimas, GALULAUKIO vienkiemis, JUOZAPAVOvienkiemis.

Linkmenų apylinkėje:

JAVINĖS kaimas, PAUSIO vienkiemis, ZABLATIŠKĖS kaimas, SALŲ II kaimas, AŽURAISČIO kaimas, RADVILIŠKIO kaimas, GALINIŲ vienkiemis.

Mielagėnų apylinkėje:

KRIKIAUKOS vienkiemis, GILŪTŲ kaimas, JONELIŠKĖS kaimas, KALVIŠKĖS kaimas, MIELAGĖNĖLIŲ kaimas, NAUJOJO PALIESIAUS kaimas, PEMPIŠKĖS kaimas, ZELENKAVO kaimas, PRIDOTKŲ vienkiemis.

Naujojo Daugėliškio apylinkėje:

BOGUSIŠKĖS vienkiemis, DEGUTIŠKĖS II kaimas (dalis), MIELIATILČIO vienkiemis, PADYSNIO vienkiemis, PARINGIO II kaimas (liko Paringio kaimas), PLĖNIŠKĖS II kaimas (liko Plėniškės kaimas), ALVIŠKĖS kaimas, AŽUKAMPIO kaimas, ČEPULIŠKĖS kaimas, GALALAUKIO kaimas, PASAMANIO kaimas, PIVORIŠKĖS kaimas, STANISLOVAVO kaimas, ŽALIOSIOS kaimas, ŽILĖNIŠKĖS kaimas, GURNO vienkiemis, ANDRELĖNŲ kaimas, BŪGELIŲ kaimas, NOVINOS kaimas, PETRIŠKĖS kaimas, BYLIŠKĖS vienkiemis, VILKADUOBĖS vienkiemis.

Palūšės apylinkėje:

KAŠARKOS vienkiemis, PAŠAKARVIO kaimas.

Rimšės apylinkėje:

VISAGINOS kaimas, BERŽININKŲ kaimas, BUŽIENĖS kaimas, ČEVERYKINĖS kaimas, GOJAUS kaimas, GRIKINIŠKĖS kaimas, KUKAVERŽĖS kaimas, PASAMANĖS kaimas, ŠAUKŠTELIŲ kaimas, VAITKUŠKIO kaimas, LIUDVINAVO vienkiemis.

Sokiškių apylinkėje:

EGLINIŠKĖS vienkiemis, KARACUNOS vienkiemis, AUKŠTAKALNIŲ II kaimas, SIMANIŠKĖS II kaimas.

Šiūlėnų apylinkėje:

BARAUKOS I vienkiemis, BARAUKOS II vienkiemis, SMILGINIŠKĖS II kaimas.

Tverečiaus apylinkėje:

SLIČKŲ vienkiemis, SENŲJŲ KELPUČIŲ kaimas, NAUJŲJŲ KELPUČIŲ kaimas, MAČIUTIŠKĖS vienkiemis, SMĖLYNĖS vienkiemis.

Vidiškių apylinkėje:

ANTANIŠKĖS vienkiemis, UŽBALIO kaimas, BALTENIŠKĖS vienkiemis, VIDIŠKIŲ vienkiemis, ŠUKELIŠKĖS kaimas, BALTENIŠKĖS kaimas, KIRTIMŲ kaimas, PODELIŠKĖS kaimas.

Zuikų apylinkėje MASLIKOVKOS vienkiemis.

Šaltinis. „Žemė prašo nepamiršti vardų: mūsų mirusių kaimų knyga“.

Parengė Laima Sidorenkienė

 
  Spausdinti  
komentarų nėra
Atgal
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
Naujienų prenumerata

Savaitės klausimas
Ar esate patenkinti Ignalinos autobusų parko vietinio susisiekimo maršrutais, ar teikiate pasiūlymus?
Taip
Ne, teikiu pasiūlymus dėl jų keitimo
Ne, neteikiu pasiūlymų
Nesinaudoju šiomis paslaugomis
Rezultatai
Balsų: 110 žmonių
Pasiūlykite savo klausimą