|
"Nauja vaga" Nr. 66, 2010 m. rugsėjo 4 d. |
Pasakėm vasarai sudie. Toks staigus darganotų orų įsiveržimas į Lietuvą daugelį “atpūtė” į vaistines. Vaistininkės aiškiai pastebėjo pakilusią vaistų nuo peršalimo ligų paklausą. Laikas prisiminti: gyvename Lietuvoje, tad tikėtis amžinos vasaros negalime. Lenkai jau net sniego gniūžtėmis spėjo pasimėtyti – ten paskutinę vasaros dieną pasnigo.
Sugrįžta į darbus didieji vasarotojai – mokytojai, parlamentarai.
Pervažiavęs dviratuku Baltarusiją Premjeras Andrius Kubilius grasinasi darysiąs tvarką. Pradės nuo našlės Kristinos Brazauskienės. Vyriausybė ketina keisti rentos skyrimo tvarką. Apie kokią našlę galvojant buvo kuriamas įstatymas, jei prireikus juo pasinaudoti Kristinai Brazauskienei, staiga jis tapo netinkamas? Jei renta bus prilyginama vos ne socialinei pašalpai ir mokama tik vargstančiai našlei (našliui), tuomet norėtųsi pasitikslinti, ar visi Nepriklausomybės Akto signatarai, jau ne pirmus metus gyvenantys iš rentos, yra visiški vargšai? Atmintin sugrįžta skambi ir žiauri istorinė frazė: “Duokit žmogų, įstatymą pritaikysim!” Ar toli tad nužygiavom? Ar tikrai demokratijos keliu pasukom? O gal baltarusiška bacila paveikė?
Šiame fone pasigirdę opozicijos raginimai, kad valdžią reikia verst iš valdžios, darosi labiau suprantami.
Mažesnės valdžios armija jau kitų metų vasarį sumažės dvidešimt keturiais eiliniais. Vyriausioji rinkimų komisija apskaičiavo preliminarius būsimų savivaldybių tarybų narių skaičius - jų nuo 1 tūkst. 550, išrinktų 2007 metais, po vasarį vyksiančių rinkimų turėtų sumažėti iki 1 tūkst. 526. Keturiais mažiau numatyta ir mūsų rajonui. Sutaupysim biudžeto pinigėlių.
Žinoma, svarbiausia šios savaitės diena buvo trečiadienis – Rugsėjo pirmoji. Plius ar minus? Kaip pažiūrėsi… Preliminariais duomenimis, šių metų Rugsėjo 1-ąją į Ignalinos rajono bendrojo lavinimo mokyklų 1-12 klases susirinko 2060 mokinių (iš jų 49 suaugusieji mokysis neakivaizdžiai). Praėjusiais mokslo metais rajone buvo 2242, prieš dvejus metus – 2381, 2002 m. – 3247 mokiniai. Taigi - minus.
Tik vis tiek mokyklose buvo šventė. Vėl gėlių puokštės papuošė po ilgos karštos vasaros sugrįžusius mokytojus. Deja, liūdna ši diena Linkmenyse, iš kur moksleivius į mokyklas išsivežė geltonieji autobusėliai – nuo šių mokslo metų Linkmenyse neliko net pradinės mokyklos.
Dar liūdnesnė Rugsėjo pirmoji buvo Ignalinos muzikos mokyklai, kur šventė prasidėjo tylos minute, pagerbiant staiga prieš valandą mirusią muzikos mokytoją Virginiją Ališkevičienę. Jai skirtų Rugsėjo gėlių dalia – pati liūdniausia. Paskui išskridusius paukščius į padangę pakilo Virginijos muzika - tapo nepakeliamai tylu. Ir prapliupo verkti lietus – įsibrovė širdin liūdesys. Minus, minus, minus...
Vida Žukauskaitė
Sinoptikų pranešimai apie šaltą ir lietingą rugsėjo 1 dienos orą privertė organizatorius šventės pradžią „kilnoti“ iš vienos vietos į kitą. Bet kai iš ryto dangus dar nežadėjo lietaus, atėjo signalas pirmokams rinktis miesto aikštėje. Orkestro garsų ir Ignalinos rajono gimnazijos abiturientų lydimi, tėvų akių akylai saugomi Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos pirmokai atžygiavo prie savo žinių šventovės. Eisenos priekyje buvo žymūs žmonės, kažkada patys buvę mokiniai ir savo gyvenime pasiekę profesinių ir politinių aukštumų: Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas, Seimo narys Konstantas Ramelis (netgi dirbęs mokyklos direktoriumi Sariuose), rajono meras Bronis Ropė, mero pavaduotojas Henrikas Šiaudinis, savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Regina Lisauskienė.
Net Buratinas panoro mokytis...
Kaip ir pernai, vienintelėje pirmajame kelyje į mokyklą sankryžoje pirmokus pasitiko milžiniškas briedis, pamosavęs policininko lazdele ir sąžiningai vykdęs savo pareigą – saugoti moksleivius nuo eismo nelaimių.
O Česlovo Kudabos mokyklos kieme išsirikiavusius moksleivius, nuskambėjus Lietuvos himnui, pirmiausia pasveikino lėlė Malvina ir Buratinas. Tas tai negalėjo atsistebėti, ko tie vaikai taip veržiasi į mokyklą, ko jiems čia reikia. Malvina stengėsi paprotinti medinuką, kad žinios visiems reikalingos, kad išsimokslinęs gali tapti netgi... turtingas. Kad draugės žodžiais Buratinas patikėtų, jam buvo pasiūlyta išklausyti svečių kalbų ir patarimų.
Pirmiausia į moksleivius kreipėsi mokyklos direktorė Danutė Jatulė. Ji tradiciškai klausė:
- Kaip gyvenate, kudabiečiai?
Nuskambėjo atsakymas: „Gerai!” Tad direktorei teko dar kartą pakartoti klausimą. Juk atsakymas turėjo būti kitoks – “Gražiai”. Gražiai – dėl to, kad suremontuotos klasės, renovuota sporto salė, šalia įrengtas geras stadionas. Paskui kalbėdamas rajono meras Bronis Ropė išvardys dar darbų, dėl kurių vasarop kubdabiečiai gali patirti nepatogumų. Tad kitą rugsėjį kudabiečiai tikrai nesuklys ir atsakys direktorei, kad gyvena gražiai.
- Sveikinu visus su Mokslo ir žinių diena. O labiausiai – pirmokus. Žinokite: jūs čia esate labai laukiami. Jūsų pirmosios mokytojos padės jums žengti pirmuosius žingsnius mokslo keliu, tikiuosi, jus visada parems ir tėvai, - sakė direktorė.
Svečiai ir pirmokų mokytoja Jūratė Snieškienė linkėjo moksleiviams sėkmingo kelio „per kančias į žvaigždes“, kuriuo juos ves atsidavę savo darbui talentingi mokytojai, išreiškė viltį, kad tėvai nenusišalins ir kartu spręs iškilusias problemas, sveikino... su Lietuvos komandos krepšininkų pergale prieš ispanus.
- Simboliška, kad jūsų mokykla yra Ateities gatvėje, kad šiandien pirmokai į mokyklą buvo atlydėti Ateities gatve. Jūs – Ignalinos, visos Lietuvos ateitis, - kalbėjo Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas.
- Sunku patikėti, kad vasara jau baigėsi. Ji buvo labai karšta ir labai trumpa, - sakė Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Regina Lisauskienė. – Linkiu, kad ir visos pamokos, ir mokslo metai jums būtų trumpi. O trumpi bus tada, kai gerai paruošite pamokas, kai nebijosite būti pakviesti atsakinėti, kai laiku įvykdysite visas užduotis.
Padedant Seimo pirmininko pavaduotojui Česlovui Juršėnui, mokyklos direktorė Danutė Jatulė apdovanojo dešimt geriausių mokyklos moksleivių, pasiekusių gerų rezultatų moksle, visuomeninėje ir popamokinėje veikloje. Padėkos raštai ir Ignalinos simbolis – krištolinės lelijos buvo įteiktos Ievai Zarinskaitei, Pauliui Gasiukevičiui, Singridai Steponianaitei, Lukui Drošinecui, Justinai Pilinskaitei, Gretai Baranauskaitei, Pauliui Golubickui, Jaunei Bagdonaitei, Monikai Nepaitei, Dovilei Patiejūnaitei. Geriausiems - šiam dešimtukui buvo patikėta pakelti valstybės vėliavą.
Nuskambėjus mokyklos himnui, visi buvo pakviesti į klases. Pirmiausia, žinoma, į jas įžengė pirmokai.
O kaipgi Buratinas? Jis irgi žengė pro mokyklos duris kartu su 700 kudabiečių.
Gimnazistai mokysis... kempinge
Susirinkę Ignalinos kultūros centro salėje gimnazistai buvo pakviesti... į IRG kempingą.
- Ar tikite, kad vasara jau baigėsi? – klausė Mokslo metų pradžios šventės vedėjai, o grupė padūkėlių atsakė:
- Ne!
Pakviestas į sceną meras Bronis Ropė suabejojo:
- Kaip čia, direktore, dabar atsitiko? Statėm gimnaziją, o gavosi kempingas?
Gimnazijos direktorė Birutė Smalienė tik pečiais gūžčiojo. O kempingo „darbuotojai“ tuoj visus jo privalumus ir paslaugas vardijo. Tad eiti į mokslus nebus baisu, svarbu per ilgai nešaudyti varnų, neužmigti baseine ir neužsisėdėti kavinukėje, kurioje labai skanūs pyragaičiai ir kepsniukai. Ir dar: kempingo „darbuotojai“ ketvirtą sezoną čia praleidžiantiems pasiūlė lazdų, kad kelyje turėtų kuo pasiramstyti, trečiokams – paklodėlę, kad turėtų ką pasikloti poilsiaudami, antrokams – kompasą, kad susiorientuotų, kur yra kempingas, o pirmokams – didelę išpaišytą gimnazijos, tai yra kempingo, schemą, kad nepasiklystų ieškodami kabinetų.
Svečiai – Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas, Seimo narys Konstantas Ramelis, meras Bronis Ropė išsakė daug linkėjimų ir gimnazistams bei jų mokytojams, pradedantiems didelį darbą. Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vedėja Regina Lisauskienė pasidžiaugė, kad daug šiųmetinių abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas, kad egzaminų rezultatai šiemet buvo įvertinti geriau negu pernai ir linkėjo šiais mokslo metais baigiantiems mokyklą sėkmės ir didelio žinių bagažo.
Kai nuskambėjo Ignalinos rajono gimnazijos himnas, kurį susikibę rankomis visi dainavo, direktorė Birutė Smalienė dar sustabdė gimnazistus, jau norėjusius bėgti į savo gimnaziją. Ji išvardijo geriausius gimnazistus, kuriems suteikta garbė prie gimnazijos pakelti vėliavą. Tai - gimnazijos antrokai: Sigutė Dalia Tijūnelytė, Ieva Bukauskaitė, Kristina Duršaitė, Milda Kiminiūtė, Anastazija Ivanova, Viktorija Bindoriūtė, Laura Kindurytė, trečiokai – Tomas Bartašius, Nida Čibiraitė, Justė Gasiukevičiūtė, Karolina Juškevič, Laura Vaišnoraitė, Eglė Gabrielė Vaivadaitė, Gvidenis Sėliukas, Rasa Valiukaitė, Ieva Šuminaitė, ketvirtokai – Agnė Macijauskaitė, Marius Čeponis, Klemensas Subačius, Aistė Lavinskaitė, Vita Juodkaitė, Ugnius Gimževskis.
- Kartu su IRG kempingo administracija linkiu jums 180 gražių, turiningų, prasmingų mokslo dienų. Viskas priklauso nuo jūsų. Matau, kad atėjote puikiai nusiteikę darbui. Nepraraskite šito noro. Būkite aktyvūs, žingeidūs, kūrybingi, svarbiausia – atsakingi ir neabejingi. Ir dar - sveiki, nes labai dažnai pamokų praleidimus pateisinate liga. Ir mokytis pradėkite ne nuo pirmadienio, ne nuo kito mėnesio, bet nuo ryt dienos, - linkėjo gimnazijos direktorė Birutė Smalienė, pakvietusi vakare ateiti į šv. Mišias Ignalinos bažnyčioje, kurios bus aukojamos už jaunimą.
Prieš įžengdami į savo gimnaziją, 500 gimnazistų, kaip ir aštuonis Rugsėjus, taip ir šiemet, devintąjį kartą, mokyklą apjuosė susikibę rankomis.
Laima Miliuvienė
Kai sunkmetis iš žmonių piniginių sparčiai traukia pinigėlius, kai vis dažniau galvojama ne apie taupymą, bet apie išgyvenimą, daugumos ignaliniečių išsigelbėjimas – pigių drabužių parduotuvės, turgaus padėvėtų rūbų prekystaliai. Tad pirkėjų ar šiaip žiūrinėtojų, drabužių čiupinėtojų ten nestokojama. Kaip sakė Ignalinos pigių drabužių parduotuvės „Elesota“ savininkė Elė Eigėlienė, rudeniop lankytojų ženkliai padidėja. O tarp jų pasitaiko visokių: vieni išeina iš parduotuvės įsigiję daiktą, kiti – nepatenkinti, nesuradę norimo pirkinio.
Šioje parduotuvėje, vargo prispirta, mėgsta apsilankyti ir ignalinietė Danutė. Po vieno tokio apsilankymo ji parašė tokį laišką redakcijai:
„ Noriu papasakoti apie parduotuvę „Elesota“, esančią Aukštaičių gatvėje. Dažnai užeinu čia, patinka lankytis joje, pardavėjos visada maloniai aptarnauja. Tik nieko nesuprantu apie šioje parduotuvėje vykstančią prekybą iš gretimo kambarėlio. Girdėjau, kad ten nuomojamos suknelės. Žmonės kalba, kad ne tik. Negi visi užeinantys ką nors nuomojasi?
Noriu sužinoti, kada bus galima į tą kambarėlį visiems užeiti? Gal apiprekinti tame kambarėlyje pažįstamus galima būtų po parduotuvės darbo valandų, kad nepiktintų kitų pirkėjų?“
Užeinu į „Elesotą“. Prekių „prištampuotas" visas prekybos kambarys. Drabužiai tvarkingai sukabinti, čia nesijaučia senienoms ar dėvėtams drabužiams būdingo kvapo. Įeinu į ignalinietės Danutės aprašytą kambarėlį. Manęs niekas nesustabdo, niekas neįspėja ten neiti. Kambarėlyje – prašmatnesni rūbai: vestuvinės ir krikšto suknelės, šventei tinkamos palaidinukės ar drabužių komplektai, ištaigingesnės striukės.
- Mes teikiame ir tokią paslaugą – nuomojame sukneles, šventinius drabužius. Tačiau šis verslas jokios naudos neduoda. Per vasarą buvome išnuomavę gal 5 sukneles, - sako Elė Eigėlienė. – Tad tą kambarį, kur pirkėjai retai kada užsuka, kartais panaudojame kitiems tikslams.
„Elesota“ prekes vežasi iš Utenos ir Kauno, kur vyksta didmeninė prekyba dėvėtais rūbais. Perka kilogramais maišuose. O kai atsiveža, tenka viską iškrauti ir išrūšiuoti. Kaip sakė parduotuvės savininkė, pasitaiko gražiai maišeliuose supakuotų kvepiančių drabužių, bet pasitaiko ir tokių, kuriuos tenka iš karto išmesti, nes dėvėjimui jau nebetinkami. Kai kuriuos tenka išskalbti ir išlyginti, kad jie įgautų prekinę išvaizdą. Tam tikslui parduotuvė netgi įsigijo skalbyklę, lygintuvų.
- Be manęs, parduotuvėje dirba dvi pardavėjos ir pagalbinis darbininkas. Dažniausiai pirkėjų akivaizdoje iškrauname prekes ir tame kambarėlyje rūšiuojame. Parduotuvės darbo metu, nes negaliu versti savo žmonių dirbti po darbo. Gal tokiu momentu kažkas ir norėjo įeiti į kambarėlį ir buvo paprašytas, kad išeitų, kad netaršytų prekių, dar neparengtų pardavimui. O kitais atvejais taip nebuvo, kad neleistų užeiti, - garantuoja „Elesotos“ savininkė.
Kai dabar tokia parduotuvių konkurencija, kiekvienas pirkėjas kiekvienoje parduotuvėje yra branginamas. Parduotuvių savininkai džiaugiasi, kad žmogus pasirenka jų įmonę. O toks nesusikalbėjimas nenaudingas nei pirkėjui, nei pardavėjui. Pirmasis dėl nesusipratimo lenks šią parduotuvę iš tolo, antrasis – praras pirkėją.
Laima Miliuvienė
siūlėte,
Agnė N., paskambinusi į redakciją, pasakojo, kad jos du vaikai šį rugsėjį jau bus moksleiviai, tad jai rūpi visa, kas vyksta mokykloje.
-Ar tikrai ir Ignalinoje visi vaikai bus maitinami tik sveiku maistu? – klausė Agnė ir kvietė ūkininkus paremti mokyklas: - Juk daugelio soduose užderėjo obuoliai, slyvos. Kodėl jie negalėtų atvežti po maišą kitą obuolių į mokyklą? Vaikai greičiau atprastų nuo čipsų, grauždami obuolius.
Perduoti prašymą galime, reikalauti – ne...
stebėjotės,
-Dabar mano pastebėjimas gal ir per vėlyvas, - pradėjo kalbą ignalinietis Andrius. – Tiesiog net būčiau nepatikėjęs, kad šeštadieniais niekaip negalima pakliūti į Ginučius. Šitokia turistų trauka link Ginučių malūno, Ladakalnio, Ginučių piliakalnio. Ne visi mašinomis važinėja, ne visi dviračiais mina. Yra ir pėsčių. Valdžia tikriausiai, tai jau užmiršo? Juk daug kas šeštadieniais pasinaudotų viešuoju transportu, nuvažiuotų į Ginučius, aplankytų ten visas rūpimas vietas ir vakarop pailsėjęs, pasisėmęs įspūdžių grįžtų, - vis dalijosi mintimis Andrius. - Dar ir rudenį tas šeštadieninis autobusas nebūtų tuščias, - spėjo.
gyrėte vaikus,
M.Petrausko gatvėje gyvenanti Veronika sakė norinti pagirti vaikus.
- Esu tokio amžiaus, kad daugiau sėdžiu namuose, iš nuobodulio ir pro langą pasižvalgau, - pradėjo kalbą moteris. – Smagu pasižiūrėti į kieme žaidžiančius vaikus, pamatyti seniai bematytą kaimyną. Vieną dieną stebėjau paauglius, kurie „susiorganizavo“ suoliuką, pastatė jį vaikų žaidimų aikštelėje, prie smėlio dėžės, jį sutvarkė ir net nudažė. Gražu buvo žiūrėti į jų užsidegimą. Tai ir noriu pasakyti, kad ne visi vaikai vien tik laužo, - taip gyrė savo kiemo vaikus ponia Veronika.
lyginote,
Turistai iš Šiaulių pasakojo, jog labai norėjo pamatyti mūsų kraštą, karštomis vasaros dienomis atsigaivinti ežeruose, pakvėpuoti miško oru. Todėl neieškojo kaimo turizmo sodybų ar viešbučių, o patraukė ieškoti stovyklaviečių prie Lūšių ar Dringio.
- Nežinau, kas jas prižiūri, kam jos priklauso, bet vaizdelis, švelniai tariant, nekoks, - sakė Algimantu prisistatęs gamtos mylėtojas. – Suolai apipuvę, stalai „grybais“ apaugę. Laužavietėse šiukšlių primesta. Apie tualetus jau nekalbu. Juk kažkas šias stovyklavietes prižiūri, net pinigų už sustojimą jose paprašo – tai turėtų ir tvarka jose labiau pasirūpinti. Juk atvažiavome ne bet kur, o į Aukštaitijos nacionalinį parką...
Šiauliečiai pasakojo, kad nedrįso apsistoti vadinamojoje stovyklavietėje, o pavažiavo toliau į mišką. Prie Dringio rado gražią aikštelę su stalais, suolais, ilgu ir plačiu tiltu į ežerą. Tik jokio stovyklavietės pavadinimo, jokio ženklo, kad galima čia apsistoti, nebuvo.
- Matyt, nelegalai dirba geriau, nei legaliai šiuo verslu užsiimantys, - padarė išvadą turistai.
siūlėte,
Dažna mažosios „Maximos“ pirkėja Lionė K. siūlė, kaip pagerinti pirkėjų aptarnavimą.
- Kartais nusiperku kibinų ar vištos puselę ar šlaunelę. Paprastai pardavėja įdeda į popierinį maišelį ir gerai užlanksto, kad ilgiau produktas šiltas išsilaikytų. Bet vos priėjus prie kasos, tuoj pat maišelis atidaromas ir kasininkė ar kasininkas įkiša nosį pasižiūrėti, kokia ten prekė. Paskui šiek tiek užspaudžia ir grąžina. Šiluma ima garuoti. Kol parsineši daiktą namo, jis jau būna beveik atšalęs.
Pirkėja siūlė:
- Ar negalėtų būti parduotuvėje iškeptoms prekėms skirtingi maišeliai arba ant jų klijuojami lipdukai, kad kasininkai žinotų, kokia prekė supakuota ir nereikėtų jiems atidarinėti maišelio? Ir pardavėjams būtų aiškiau, ir pirkėjai būtų patenkinti.
piktinotės,
Vidiškių gyventojas, prašęs jį vadinti tiesiog „kol kas dar Lietuvos piliečiu“, kalbėjo:
- Dabartinės valdžios “valdymo” rezultatai tokie, kad jau ir dirbantis žmogus (nebekalbu apie bedarbius, pensininkus) tampa socialiai remtinu. Dirbome su žmona, auginame du vaikučius. Mano atlyginimas – minimalus. Kai atskaičiuoja mokesčius, lieka katino ašaros. Žmona prieš pusmetį tapo bedarbe, tad jos įnašas į šeimos biudžetą tapo mažesnis. Susimokame už šildymą, elektrą, dujas. Kas, kad šiek tiek kompensuoja. O juk mes, Lietuvos dirbantys ubagai, dar ir paėsti norime, ir į darbą basas ir pliku užpakaliu neisi, nors iš pigių drabužių krautuvėlių norisi ką nors nusipirkti, - dėstė savo socialinę padėtį žmogus.
Jo nuomone, laimė, kad daug žmonių išvažiavo į užsienius, pašalpoms visos Lietuvos biudžeto neužtektų. Sakė, važiuotų ir pats su žmona, bet vaikai mokslus įpusėję, tokių vienų nepaliksi, o svetimoj šaly jiems jau būtų sudėtinga prisitaikyti.
- Baigs vaikai vidurinę mokyklą, jei padėtis gimtoj Lietuvėlėj nepasikeis, tikrai ieškosiu laimės svetur. Nusibodo dirbančiu ubagu būti... – piktinosi vidiškietis.
stebėjotės
Ignalinietis Vytautas sakė dažnai atsiverčia Ignalinos rajono savivaldybės tinklalapį, pasiskaito naujienas, pavarto kai kuriuos dokumentus.
- Prieš kurį laiką rajono savivaldybės interneto svetainėje buvo klausiama „Kaip vertinate Ateities gatvės pertvarkymą?“ ir „Kaip vertinate ligoninės pastato modernizavimo projektą?“ Į pirmąjį klausimą daugiausia atsakymų buvo pozicijoje „Galėjo būti kaip buvę“, į antrąjį klausimą beveik 62 procentai respondentų atsakė: „Nemanau, kad šių darbų tikrai reikėjo“, - priminė ponas Vytautas ir stebėjosi: - Argi dabar reikėjo to klausti? Jeigu savivaldybės vadovai paklaustų žmonių nuomonės prieš pradėdami darbus, tada jų atsakymai būtų svarbūs ir įgautų vertinamąją prasmę. Dabar gi – tik klausimai dėl klausimų.
Jūsų nuomones telefonu išklausė ir užrašė:
Laima MILIUVIENĖ 52474, el. paštas nv.laima@ignet.lt,
Vida ŽUKAUSKAITĖ 54161, el. paštas nv.vida@ignet.lt
Prastas šeštadienio oras nebuvo pats geriausias visų tą dieną suplanuotų renginių rėmėjas. Tad labai pagirtinas ignaliniečių noras savomis akimis pamatyti stipriausius Lietuvos vyrus. Didelė garbė Ignalinai, kad finalinis varžybų „Drūtsraigtis Lietuvos galiūnas 2010“ turas vyko būtent pas mus, miesto parko estradoje.
Visą renginį šmaikščiai vedė, didindamas varžybų įtampą ir kaitindamas sirgalių aistras Aurimas Dautartas, daugelio atpažintas kaip buvęs populiarus televizijos laidų vedėjas. Tarp daugelio šio renginio rėmėjų buvo ir Baltijos televizija, tad čia sukiojosi šios televizijos žurnalistė, operatorius. Pastarasis, beje, galėjo būti pristatytas ir po galiūnų varžybų vykusiame kraštiečių pasveikinime, mat savas, ignalinietis Gintautas Čepulėnas.
Vyrai varžėsi mėgėjų ir profesionalų grupėse. Rungtys – pačios įvairiausios ir pačios neįtikinamiausios. Nuostabą kėlė vien galiūnams parengti „žaisliukai“, eilinių vyrų nuo žemės neatkeliami: „lagaminai“ – po 150 kilogramų, „akmenukai“ – irgi ne lengvesni nei centneris... Patarnaujantys varžyboms vaikinas juos nešiojo poromis, o ir visu pulku. Bet jų sukiojimasis aplink galiūnus, matyt, rodė ryžtą būti panašiais į juos. Kas gi jaunystėje nesižavėjo Arnoldu Švarcenegeriu, lengvai sutramdančiu bet kokį priešą? Lietuvoje turime tokių ne vieną. Ir jų jėga galima buvo žavėtis (ir stebėtis!) šeštadienio varžybose.
Aurimas Dautartas kvietė ir žiūrovus išbandyti jėgas įvairiausiose varžybose. Žinoma, ne su galiūnų „žaisliukais“. Pakako pasiūlyti ištiestose rankose palaikyti po sraigtą, sveriantį 15 kilogramų. Užduotis pasirodė ne iš paprastųjų. Bet varžėsi ir merginos. O ir pats Aurimas išbandė savo jėgas.
Visa kita aikštėje buvo labai rimta, labai atsakinga, įtempta.Varžybose dalyvavo ir atskirai rungėsi keturi neprofesionalai. Pirmąją vietą iškovojo Donaldas Andrulis (Kaišiadorys), antroji vieta atiteko Linui Palivonui (Šiauliai), trečiąją iškovojo Vitalijus Grižanauskas (Vilnius), o 4 vieta atiteko Mindaugui Brazauskui.
Žydrūnas 11 kartą tapo čempionu.
Varžybų finalui išsirikiavo kėdainietis Valdemaras Lukoševičius, marijampolietis Saulius Brusokas, panevėžiškis Nerijus Liobikas, broliai Marius ir Vytautas Lalai, Vidas Blekaitis iš Birštono, Alvidas Brazdžius iš Biržų ir, žinoma, vilnietis Žydrūnas Savickas. Renginiui „tarptautinį „statusą“ suteikė svečio iš Islandijos Stefano Solvi Petursono dalyvavimas.
Pirmiausia vyrai kėlė rąstą. Ir čia jau ėmė ryškėti lyderiai. Aurimas Dautartas skelbia pirmuosius rezultatus: trečioji vieta šioje rungtyje atiteko Sauliui Brusokui, antroji – Vidui Blekaičiui, pirmoji – Žydrūnui Savickui.
„Lagaminų“ nešimas iš vyrų pareikalavo ne tik momentinės jėgos, bet ir ištvermės. Su dviem tokiais „lagaminais“ vyrai turėjo nueiti po 50 metrų ir tai padaryti kuo greičiau. Šioje rungtyje tarp lyderių jau atsiduria ir Vytautas Lalas. Pirmosios vietos nesikeičia: Vidas Blekaitis ir Žydrūnas Savickas. Geriausias rezultatas šioje rungtyje – 21,6 sek.
Gan aktyviai žiūrovai palaikė galiūnus, besirungiančius statinių mėtymo rungtyje. Reikėjo permesti po keturias statines per reklaminį skydą, iškilusį į 4,7 m aukštį. Statinaitės - ne skardinės. Jų svoriai: 15, 18, 23 ir 25 kilogramai. Vėlgi – užduotį reikėjo atlikti per kuo trumpesnį laiką. Būta ir nusivylimų, mat ne visiems pavyko tas statinaites permesti. Nesėkmę šioje rungtyje patyrė ir Vidas Blekaitis, permetęs tik tris statines. Visas statines permeta tik keturi. Čia gražiai pasirodo ir vienintelis užsienietis – Stefanas Solvi Petursonas, permetęs statinaites per 18.96 sek. Greičiau tai atliko broliai Marius Lalas (16.07sek) ir Vytautas Lalas (12.24 sek.). Bet Žydrūnui Savickui permesti keturias statinaites per skydą nereikėjo nė 10 sekundžių. Taigi ir čia jis – nepralenkiamas.
Ilsėtis nėra kada. Vyrams jau ruošiama kita rungtis: svarmenų kėlimas. Pirmą kartą vyrai kelia 260 kilogramų, vėliau ir per 300 kilogramų sveriančius „burbulus“. Valdemarui Lukoševičiui ir Alvidui Brazdžiui ši rungtis „nepasidavė“. Stipriausiems pavyksta svarmenis pakelti 9, 10, 11 kartų. Šie skaičiai priklauso Vidui Blekaičiui, Vytautui Lalui ir, žinoma, Žydrūnui Savickui.
Galiūniška ir estafetė: tris kartus perversti padangą, sveriančią 350 kilogramų ir sukelti ant pakylos tris statinaites. Vėlgi fiksuojamas laikas. Netikėtai tarp lyderių atsiranda Nerijus Liobikas, ankstesnėse rungtyse rodęs gana kuklius rezultatus. Jis, estafetę įveikęs per 35.19 sek. šioje rungtyje tampa antruoju, neaplenkęs tik Žydrūno Savicko, atlikusio šią užduotį per 34.44 sek. Vytautas Lalas išstumiamas į ketvirtą vietą, pralaimėjęs trečią vietą estafetėje iškovojusiam Vidui Blekaičiui (35.70 sek.).
Paskutinioji rungtis jau pavargusiems galiūnams nebuvo lengva. Ne visiems pavyko ją įveikti. Reikėjo į metalinius krepšius „įtupdyti“ po rutulio formos akmenį. Pradedant nuo lengviausio, baigiant sunkiausiu, sveriančiu per šimtą kilogramų. Tiesa, vis sunkesnį akmenį reikėjo pakelti į šiek tiek žemesnį „lizdą“. Nebuvo laiko kaip nors gudriau prisiderinti paimti rutulį, pailsint jį įdėti: vyriausiasis varžybų teisėjas Vytautas Kirkliauskas uoliai fiksavo kiekvieno varžybų dalyvio sugaištą laiką. Niekas ir čia neprilygo Žydrūnui Savickui, nepalikusiam kitiems nė mažiausio šanso laimėti šias varžybas. Antrą rezultatą čia netikėtai parodo Stefanas Solvi Petursonas, sukilnojęs akmenis per 22.68 sek. Trečią vietą šioje rungtyje iškovojo Saulius Brusokas, pagerinęs bendrą savo varžybų rezultatą. Užtat ši rungtis tapo lemiama Vidui Blekaičiui ir Vytautui Lalui, ankstesnėse rungtyse surinkusiems absoliučiai vienodą taškų skaičių. Jau tada buvo aišku, jog vyksta kova dėl antros vietos. Sėkmė lydėjo Vytautą Lalą.
Taigi profesionalų varžybose galiūnų rikiuotės viršūnė nebuvo staigmena. Neleidęs nė vienoje rungtyje suabejoti savo pranašumu, surinkęs 54 taškus, ir šiemet trisdešimt penktąjį gimtadienį liepą šventęs Žydrūnas Savickas paskelbiamas Lietuvos galiūnu. Šis titulas jam suteikiamas jau vienuoliktus metus. Be šio Žydrūnas gali pagrįstai didžiuotis, jog yra šešis kartus “Arnold Strongman” nugalėtojas, du kartus Pasaulio galiūnų čempionas, du kartus Pasaulio komandinio galiūnų čempionato nugalėtojas, Europos čempionas, jam priklauso net devyniolika iš dvidešimt vieno galiūnų sporto pasiektų planetos rekordų …Besidomintiems šio galiūno gyvenimo istorija ir jo laimėjimais, Ignalinoje buvo pristatyta šviežutėlė Žydrūno Savicko knyga.
Keturis kartus Lietuvos galiūnų vicečempionas, du kartus Baltijos šalių galiūnų čempionas, Pasaulio galiūnų čempionato 4 vietos laimėtojas, 2009 m. Arnold Strongman turnyro 4 vietos laimėtojas ir kitų titulų savininkas Vidas Blekaitis šįkart liko trečias (surinko 40 taškų), antrąją vietą užleidęs vienu tašku jį aplenkusiam dešimčia metų jaunesniam Vytautui Lalui (jam šių metų liepą sukako 28-eri).
Ketvirtoji vieta šiose varžybose atiteko Sauliui Brusokui, penktoji – Stefanui Solvi Petursonui, šeštoji – Mariui Lalui, septintoji – Nerijui Liobikui, aštuntoji – Valdemarui Lukoševičiui, devintoji – visose rungtyse rodžiusiam kukliausius rezultatus Alvidui Brazdžiui.
Spindinčias taures varžybų “Drūtstraigtis. Lietuvos galiūnai 2010” nugalėtojams įteikė rajono meras Bronis Ropė.
Tokius vyrus matydama jau negaliu abejoti, kas gi galėjo panešti sunkius šarvus, skydus, kalavijus ir dar įnirtingai kautis žūtbūtinėse kovose. Būta Lietuvoje stipruolių! Yra jų vertų palikuonių ! Tuo tikriausiai patikėjo ir gana nemenkas būrys ignaliniečių, kantriai stebėjusių varžybas ir entuziastingai palaikiusių galiūnus.
Vida Žukauskaitė
Rugpjūtis padovanojo gražius penktadienio vakarus. Pasitarnavo ne tik jaukiai šiltas vasaros oras. Padėjo ir kultūros fronto eiliniai (vadai? generolai?), kviesdami muzikos mylėtojus į Laisvės aikštę. Vienas penktadienis buvo atiduotas jaunimui iš Dūkšto, grupei „Memorial Faces“. Žinoma, ir jų gerbėjams.
Esame juos girdėję. Matėme koncertų metu ritmingai besiplaikstančius juodai apsirengusių vaikinukų plaukus – toks įvaizdis. Jie garsūs ne vien jų muzikos decibelų prasme. Jie yra mylimi savo bendraamžių. Ar visi galėtume pasigirti, kad mus myli mūsų bendraamžiai?
Grupės siela – Edgaras Davidovičius. Prisimenu, buvo kiek keistoka pamatyti Edgarą „Dainų dainelės“ konkurse dailiai „susilaižiusį“ plaukus, kostiumuotą, stilingą, romantiškai dainuojantį. Nes jau buvo matytas kitas – veržlus, protestuojantis, net – agresyvus. Ir regėjos tada, kad jam sunku tame kostiume. Tik va – nebuvo jam lygių Dūkšto vidurinėje mokykloje, jo dainavimas pavergė rajoninio konkurso komisiją, puikiai vaikinas pasirodė zoniniame konkurso ture, o respublikiniame tapo ir „Dainų dainelės“ laureatu.
Tiesa, šita Edgaro sėkmė tapo... galvos skausmu Dūkšto vidurinei. Kaip nėra to blogo, kas į gera neišeitų, pasitaiko, kad... nėra to gero, kas blogiu neišvirstų. „Dainų dainelės“ laureatui Edgarui buvo pasiūlyta mokytis Lietuvos konservatorijoje, toliau siekiant vidurinio išsilavinimo, o jam su šiuo pasiūlymu sutikus, Dūkšto vidurinės mokyklos vienuoliktoji klasė pakibo „ant plauko“. Teko ieškoti „aukso vertės“ mokinio, kuris bent jau kiekybiškai pakeistų Edgarą.
Nežinia, kas pakeis Edgarą Davidovičių ir „Memorial Faces“ grupėje. Nejau koncertas Ignalinoje, Laisvės aikštėje, buvo jo atsisveikinimo koncertas?
O gal Edgaras čia liks kaip jau mokykloje nesimokantis, bet azartiškai grupėje mušantis būgnus Bronius Povilaitis? Juk Artūrui Laškovui be jų dviejų argi būtų miela scena?
Ilgaplaukiai vaikinai gal kam atrodė provokuojantys, gal net – gruboki. Bet reikėjo įsiklausyti į jų dainų žodžius ir suvokti jų vidinį nerimą. Jų dainos – kaip dienoraščiai – pilni klausimų ir maišto.
Juos suprantančių buvo: mergaitės, sustojusios prieš juos, visą koncertą kratė į ritmą savo ilgus plaukus, šaukė, plojo. Prie jaunimo derino ir solidaus amžiaus vyrukas, ant pakylos laiptelių tarpais užsidengdami ausis prie grojančių derinosi ir kandidatai į paauglius. Aikštėje ant suolelio pasiklausyti muzikos prisėdo ir garbaus amžiaus močiutė. Tik ši – neilgam.
Kaip čia neprisiminsi kartų kovos. Kiekvienai kartai – savos dainos, savi šūkiai, savi idealai, savos žvaigždės. Jei kada barsime jaunimą, kad jis nevertina mūsų kartos idealų, pirmiausia pagalvokime: ar bandėme pasiklausyti jų ausimis, ar žiūrėjome jų akimis, ar lytėjome jų rankomis?
Rugpjūčio penktadieniais buvo pasiūlyta romantikos, klasikos, populiarios muzikos. Tarsi ir visiems skoniams, visiems amžiams. „Memorial Faces“ dainų klausėsi tikrai ne mažiausias miestelėnų būrys. Kiekvienam – savo.
Ir nori nenori turi pripažinti, kad „Memorial Faces“, jei ir nei istoriniai veidai (taip galima būtų versti grupės pavadinimą), tai bent tikrai įsimintini (tai taip pat galimas vertimo variantas).
Vida Žukauskaitė
-
Skelbimai ir reklama priimami:
Ateities g. 17, LT-30123 Ignalina
Tel. (8~386) 5 29 83
El. paštas naujavaga@takas.lt |
