Ignalinos rajono savivaldybė

Grožėkis, ilsėkis, pramogauk...
Biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
El. paštas info@ignalina.lt

Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"

"Nauja vaga" Nr. 91, 2019 m. lapkričio 30  d.



  • Plius - minus

Pilka ir tamsi. Tokia paskutinė rudenio savaitė. Prasidėjo ilgesnių šviesių dienų laukimas, nes ketvirtadienį paskelbta – kitąmet Lietuvoje 15 procentų brangs elektra. Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojams iš viso ji bus 25 procentais brangesnė, nes Vyriausybės kancleris, reaguodamas į Ignalinos, Visagino ir Zarasų rajonų merų prašymą ir kitais metais taikyti gyventojams 10 procentų kainos nuolaidą, atsirašė neva biudžete jau nebėra tokios eilutės. O kas tas eilutes įrašo? Jos kažkaip mistiniu keliu atsiranda valstybės biudžete arba išnyksta?  Seimo nariai socialdemokratai dar bando padėti šio regiono gyventojams: įregistravo siūlymą nuo 2020 metų sausio 1 dienos rasti galimybę kompensuoti 10 procentų mokesčio už elektros energiją  Ignalinos, Zarasų ir Visagino savivaldybių gyventojams.

Ar suspės Seimas pasirūpinti mūsų pakraščio regionu, kai jiems rūpi kitokie skaičiai – stengiasi prastumti įstatymą rinkimų kartelę nuleisdami net iki 3 (partijoms)  ir 5 (koalicijoms) procentų, nes šiuo metu gresia daug kam  kitąmet  nepatekti į Seimą. Pirmuoju svarstymu jau uždegė žalią šviesą tokiam įstatymui. Tai vis valdančiosios daugumos įnoriai. Jie aiškina, jog taip neva būsią daugiau demokratijos, o opozicija tvirtina, kad tokiu atveju Seime bus dar daugiau chaoso.

Chaoso nebuvo, bet prieštaravimų - nemažai, kai trečiadienį Ignalinos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl savivaldybės įmonės „Kompata“ įkainių padidinimo nuo kitų metų sausio 1-osios. Opoziciniai „valstiečiai“ abejojo, ar keliolika centų pabranginimas už šiukšlių išvežimą išgelbės skolose paskendusią įmonę. Kaip sakė meras Justas Rasikas, tai nėra malonus sprendimas, bet, deja, kito kelio nėra – ta skola neatsirado per vienerius metus. Visus paskaičiavimus pristatę įmonės „Ekokonsultacijos“ specialistai guodė, kad ignaliniečių kainos vis tiek lieka truputį mažesnės nei kai kurių aplinkinių rajonų net ir tuo atveju, kai jos lyginamos su dabar egzistuojančiomis. Jų žiniomis, šiukšlių išvežimo įkainiai didės ir kitur, nes Utenos regiono atliekų tvarkymo centras, į kur išvežamos mūsų šiukšlės, vėl ruošiasi didinti vartų mokestį.

Sekmadienį atversime vartus į žiemą, į advento tylą, į šv.Kalėdų  laukimą. Šiemet gruodis ypatingas ir Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčiai – net du jubiliejai supuola į vieną vietą. To dar nebuvo – jubiliatė dovanoja parapijiečiams puikių dovanų. Pasidžiaukime jomis.

 

Laima Miliuvienė

  • “Maltiečių sriubos” akcijoje – gerumo rekordas!

Kai ima vis labiau spindėti Kalėdų eglės, kai visu smagumu sušurmuliuoja kalėdinė prekyba ir vis garsiau skamba artėjančių švenčių džiaugsmo varpai, tame fone tiesiog privalėtume išgirsti tylią vargšo dejonę. Daug kas gyvenime labiau išryškėja kontrastų fone. Skurdas, vargas irgi juodesnis šalia žėrinčių vitrinų ir spindinčių džiaugsmu veidų. Ir čia ateina didžioji gelbėjimosi galimybė – dalytis. Nes gauna ne tik imantis. Kur kas daugiau įgyja duodantis!

 

Šito prasmę ir didelę naudą gerai suvokia Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoriai, kasdien lankantys vienišus, ligotus, likimo nuskriaustus, skaudžioje atskirtyje atsidūrusius. Ignaliniečiams jau turėtų būti gerai žinoma MOPT Ignalinos grupės veikla: jau dešimtmečius skaičiuojanti organizacija gelbėjo ir gelbėja  tuos, kurie be jų pagalbos sunkiai beišsiverstų.

Regis, jau nereikia pristatyti ir daugelį gelbstinčios maltiečių veiklos – nešti karštą maistą į namus jo neišgalintiems pasigaminti, pagelbėti maisto produktais jų stokojantiems. Ignalinos maltiečiai jau daugelį metų rūpinasi vienišais, atstumtais: Ignalinoje maitinami 30, Didžiasalyje - 15 žmonių. Jiems maltiečiai veža sriubą, maisto produktus, rūpinasi jų buitimi, sveikata, bendrauja su jais.

Visam tam reikia lėšų. Visam tam reikia gerumui atsiveriančių žmonių. Ignalinos maltiečiai jau antrą dešimtmetį kalėdiniame laike  Laisvės aikštėn prie garuojančių gardžios sriubos puodų sukviečia miestelėnus, visus geros valios žmones. „Maltiečių sriuba“ – galimybė vaišintis, bendrauti ir - dalytis...

Trečiadienį vėl Laisvės aikštėje buvo „tikrinamas“ ignaliniečių gerumas, bendruomeniškumas, atjauta. MOPT Ignalinos grupės vadovė Vidutė Ektienė pasidžiaugė, kad ir vėl Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos valgyklos virėjos geranoriškai sutiko išvirti visą šimtą litrų sriubos. Ne bet kokios. Šįkart vaišinta sočia mėsiška burokėlių sriuba. Dėkojo ir KASP diviziono Kovos apygardos 8-osios rinktinės 807-os kuopos kariams ir jų vadovui vyr. seržantui Petrui Jelinskui, padėjusiems išskleisti palapinę, paskolinusiems akcijai didelius termosus maltiečių sriubai. Šįkart vyrų pagalbos prireikė ir priimant vieną ypatingą dovaną.

Atkeliavo prie maltiečių akcijos ne pirmus metus prisijungiančios MAXIMA dovana – tortas. Šįkart jis nustebino savo dydžiu ir grožiu. Prireikė keturių karių jam perkelti iš mašinos ant stalo. Ne mažiau kaip kvadratinis metras skanėsto! Prie tokio torto bet kas galėjo pasijusti pačiu Kristumi – pamaitinti minią.

Šiemet Ignalinos maltiečių akcijos “balsu” buvo Liudmila Palenčienė, raginusi visus, praeinančius Laisvės aikšte, užsukti prie maltiečių palapinės, pasivaišinti sriuba, paskanauti torto, pagal išgales – aukoti.  Kai kas ir neraginamas atėjo, mat apie “Maltiečių sriubos” akciją jau seniai žino ir ne pirmus metus prie jos prisijungia. Radosi ir naujų veidų.

Prie sriubos termosų ateinančių laukę ir dosniai samčiais sriubą pilstė maltietės Erika ir Vitalija, prireikus ir joms talkininkių rados. Kiti maltiečiai ir pati vadovė Vidutė Ektienė raikė tortą.

Kadangi trečiadienį vyko ir Ignalinos rajono tarybos posėdis,  labai laukta ir rajono Tarybos narių, seniūnų. Pasibaigus posėdžiui, prie maltiečių palapinės atėjo Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas, grupė Tarybos narių. Meras dėkojo maltiečiams už iniciatyvą, rūpinimąsi vienišais, pagyvenusiais žmonėmis, kvietė miesto žmones būti bendruomeniškais, neužmiršti tų, kuriems svarbi parama, paguoda.

Šių metų akcijoje gražiai padirbėjo jaunieji maltiečiai. Jaunoji karta nelinkusi laukti malonės – ji imasi iniciatyvos. Jaunieji Ignalinos maltiečiai trečiadienį griebėsi padėklų ir su garuojančiais sriubos dubenėliais, tortu tiesiog aplankė ne vieną įstaigą, pasibeldė į ne vieno kabineto duris. Pagal principą: jeigu kalnas neina pas Mahometą... Nešė torto net į savivaldybės aministracijos pastatą, taip primindami čia dirbantiems apie akciją, kuri vyko... po jų langais.

Žinoma, auka negali būti priverstinė, ji negali būti ir „progresinė“. Paradoksas: neretai daugiau aukoja tas, kuriam ir pačiam parama praverstų... Gal dėl to, kad pats vargą patyręs kito bėdą geriau supranta. O gal taip sustiprina savo tikėjimą, kad ir jam bus padėta, jei gyvenimas atsisuks pilkąja puse.

Tereikia suprasti, jog duoti visados yra maloniau nei prašyti – ir atsivers širdis ir... piniginė.  Tai suvokdami maltiečiai savo akcijose prašo už tuos, kurie patys neprašo, o ir padeda pirmiausia tiems, kurie drovisi prašyti pagalbos, kurie patys vargdami vis dar galvoja, jog kitam gal dar yra blogiau.

Laikas aukas rinkti, laikas jas ir suskaičiuoti. Ignalinos maltiečiai ir vėl visų vargstančių, laukiančių pagalbos ir paramos vardu kuo nuoširdžiausiai dėkoja gerumui atsivėrusiems žmonėms. Pasiektas savotiškas gerumo rekordas: šiemetinės „Maltiečių sriubos“ akcijoje dalyvavo gerokai per šimtą žmonių, surikta 530 eurų 60 centų. Maltiečiai patikina: visos Jūsų aukos bus skirtos vargstančių senelių globai ir maitinimui.

Primename, kad Lietuvos maltiečiai šiemet išsikėlė sau ambicingą užduotį – surinkti 260 000 eurų. Šių pinigų reikia maltiečių globojamiems seneliams. Tad jei kas negalėjote trečiadienį būti Ignalinos Laisvės aikštėje, prisidėti galite ir neiškeldami kojos iš namų: aukoti galima trumpaisiais telefono numerias: 1408 – 5 eurai, 1418 – 3 eurai.

Ir dar. Dėkodami už jau parodytą atjautą vargstantiems, Ignalinos maltiečiai kviečia prisijungti prie dar vienos jų akcijos. Gruodžio 6 dieną 15-17 val. ir gruodžio  7 dieną 10-13 val. Ignalinos miesto parduotuvėse maltiečiai rinks aukas maisto produktais. Jūsų nupirkti ir padovanoti maisto produktai taps kalėdine dovana tiems, kurių šventinis stalas būna itin kuklus. Maltiečiai tiki Jūsų gerumu ir dosnumu ir iš anksto dėkoja visiems, juos išgirdusiems, visiems supratusiems, kaip sunku būtų be pagalbos išgyventi metų ir skurdo naštos prispaustiems mūsų senoliams.

 

Vida Žukauskaitė

  • Salomėja Nėris – kuo ji prasikalto

Taip, ji parašė poemą Stalinui, pabrėžtinai šablonišką, primityvią, schematišką, kas nebūdinga tokio rango menininkei. Parašė, nes Sibiras dvelkė į nugarą. Boruta išsisuko, pakišo Nėrį, o šiai nebebuvo kur dingti.

Man atrodo, daugelis šių dienų žmonių, kaltinantys Salomėją Nėrį, būtų pasielgę taip pat. Nes mes esame linkę kaltinti tuos, kurie panašūs į mus. Teisingai sakoma: kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa. Tikrai nežinia, kaip pasielgtų daugelis iš mūsų, patekę į poetės situaciją. Bet mes nepatektume, nes neturime talento. Kai neturime talento, mokame tik pulti tuos, kurie jį turi.

Aš smerkiu ne Salomėją Nėrį – naivią ir silpną moterį, tapusią aplinkybių auka, bet tuometinės Lietuvos vyrus: armijos vadus, politikus, visus tuos veikėjus, kurie tuomet ir išdavė Lietuvą, nepaleidę į raudonuosius okupantus nė vieno šūvio. Ir gėdingas yra Antano Smetonos pabėgimas pasiraičius kulnus per Kybartų pasienį. Kaip Aistis sako, tas vienas kraujo lašas būtų išgelbėjęs Tėvynės garbę, bet juk to kraujo lašo nebuvo. Visi pabėgo. Užtat dėl tokio gėdingo pasidavimo dabar ieškoma atpirkimo ožių. Tai negarbinga ir gėdinga.

Sovietmečio laikais kažkodėl visi tylėjo, niekas neprasižiojo apie poetės baisiąją nuodėmę. Užtat dabar labai daug drąsuolių atsirado. Netikiu aš tokiais, kurie rėkauja, kai jiems niekas negresia. Didieji žmonės, tokie kaip monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, apgailestavo dėl poetės nuopuolio, bet atjautė suklydėlę, kuri ir pati, praregėjusi, pamačiusi Sovietų šalį iš arti, atgailavo. Aprašė tautos tragediją, tremtį, paskaitykite kad ir „Prie didelio kelio“.  

Mes esame europiečiai, Vakarų civilizacijos dalis. Vakarų civilizaciją formavo graikų filosofija, romėnų teisė ir krikščionybė, moralinė Knygos kultūra. Jos esmė – dieviškoji malonė ir atleidimas tiems, kurie atgailauja. Yra žinoma, kad mūsų poetė atgailavo, ir labai skausmingai. 

Tad prisiminkime, kas yra pasakyta Tėvo per jo Sūnų: „ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“. Ar Vakarų  civilizacija turi reikšmingesnį tekstą nei „Tėve mūsų“? Arba „Ave Maria“? Juk yra labai aiškiai pasakyta: neteisk, ir būsi neteisiamas. Žmogų teisia ir kryžiuoja fariziejai. Jų teisuoliškumas yra jų šėtoniška puikybė, ne kas kita.

Todėl keršto trokštantys tautiečiai, kalantys poetę ant kryžiaus, yra primityvūs pagonys, gyvenantys kerštu ir tuo laukinių žmonių principu: akis už akį, dantis už dantį.

Nors poetė mums nieko blogo nepadarė, Lietuva jau be jos buvo parduota ir išduota – ją išdavė didieji vyrai. Arba tiesiog buvo istorinių aplinkybių auka.

O Salomėja Nėris mums davė pačią nuostabiausią to meto poeziją, kurioje išreikštos esminės ir žmogaus, ir tautos vertybės. Jei išbrauktume tokią talentingą poetę iš savo istorijos, mūsų literatūra būtų labai vargana, ubagiška. Be to, reikėtų išbraukti daug poetų, vienaip ar kitaip kolaboravusių su režimu. Pradėtume nuo Vinco Mykolaičio -Putino, Justino Marcinkevičiaus... ir liktume kaip tas ubagas – be kelnių. Be savo meno, be kultūros, tiesiog baudžiauninkų ir tarnų padermė.

Faktas yra toks: nė vienas tikras menininkas nėra pasmerkęs Salomėjos Nėries ir supeikęs jos kūrybos, nors visiems yra aišku, kad „Poema apie Staliną“ yra bjaurus reikalas. Bet prisiminkime, kad tuo metu daug Europos ir apskritai Vakarų pasaulio intelektualų garbino Staliną kaip naują istorijos jėgą, kaip socializmo pažangos simbolį.  

Kristus pasakytų:  atleisk jai, nes ji nežinojo, ką daro.  Kristaus žodžiai būtų: eik, ir daugiau nenusidėk.

Ir jeigu kas pakelia balsą prieš poetę kaip prieš asmenį, reikėtų pasakyti: kas iš jūsų be kaltės, tegul pirmas meta akmenį.

Dar apie Salomėjos Nėries poetinį palikimą: mano asmeniniu požiūriu, jos kūryboje yra per daug balasto, vidutiniškos meninės vertės eilėraščių, kurie nesveikai jausmingi, egocentriški, naivūs, sentimentalūs. Bet ji yra parašiusi  gana daug tokių eilėraščių, kurie yra pasaulinės vertės meno kūriniai. Daug metų dėstau lietuvių literatūrą Vilniaus universitete, pasakoju apie Salomėją Nėrį ir Lietuvos, ir užsienio studentams, ir mes turime kuo džiaugtis, kuo didžiuotis. Žinoma, primenu ir tą poemą Stalinui, kaip priminimą, kokia nežmoniška buvo praėjusi epocha ir kiek žmonių tapo bolševikinio ideologinio ir fizinio teroro aukomis.  Bet atminkime, kad teroras lygioje vietoje neišauga. Jis maitinasi mūsų pačių neapykanta, žiaurumu, brutalumu. Kiek mes patys esame niekšiški, tiek tas niekšiškumas iškyla iš mūsų kaip blogio dvasia ir įsikūnija valdžios pavidalais, tampa represine sistema. Iš mūsų sklindantis blogis atsigręžia į mus pačius, jis sugrįžta į ten, iš kur kilo.  Todėl pirmiausia turime rūpintis savimi, o ne dairytis rąsto artimo akyje. Kiek būsime žmogiški, kiek gyvensime brolybės ir meilės dvasioje, tiek žmogiškas bus ir mūsų pasaulis. Taip, blogis visada yra blogis, tai turime žinoti. Bet yra ir tokie dalykai kaip nuodėmių išpažinimas, ir atgaila, ir atleidimas, ir malonės įvykis. Visa tai mus daro žmonėmis. Visa kita yra neapykantos kelias, šėtoniškas kiršinimas, kelias, vedantis į mirtį.

Regimantas Tamošaitis

Vilniaus universiteto lietuvių literatūros dėstytojas, žurnalo „Metai“ redaktorius

2019.11.07

 

  • Didžioji petės Salomėjos Neries paslaptis

Palūšęs bibliotekoje įvyko neįprastas renginys – atvira pamoka. Taip. Atvira, išvažiuojamoji pamoka. Lyg ir tąsa to, kuomet  a. a. mokytojas Petras Mikštas su gimnazistais Palūšės bibliotekoje paminėjo Lietuvos lakštingalos Salomėjos Nėries gimimo šimtmetį. Greitai skriejo dienos, priartindamos mus prie nepakartojamos poetės 115-ųjų gimimo metinių.

Palūšės bibliotekos bibliotekininkė Rita Ramanauskienė, kaip reliktą, išsaugojo penkiolikos metų senumo, afišą, kurioje stambiomis raidėmis geltoname fone parašyta: „Aš saugojau Tau savo širdį“. Su šia afiša šių metų lapkritį startavo Salomėjos Nėries 115-ųjų gimimo metinių  paminėjimo Atvira pamoka.

Jei jau pamoka, reiškia ir mokinių turi būti. O jų buvo. Ignalinos gimnazijos mokytoja Jurgita Trapikienė,  drauge su savo mokiniais paruošė tikrą lobyną iš Salomėjos Nėries gyvenimo. Kadangi dabar žmonės skiria grūdus nuo pelų, buvo kalbama ir apie sovietmetį, tuomet privertusį poetę savo eilėmis paklusti jo stabams.

Kad galėtų atsakyti į daugybę klausimų ir pakeisti visuomenės požiūrį į kontroversišką rašytoją, Rita Ramanauskienė ir Jurgita Trapikienė pabandė įvairiausiais būdais ir pavyzdžiais įrodyti ne tik mokiniams, bet ir vyresniems žmonėms, atsilankiusiems tądien Palūšės bibliotekon, kaip vertinama Salomėja Nėris dabar. Rita  pagalbon pasitelkė Aldonos Ruseckaitės knygą, kurioje apie poetę sudėti visi taškai ant „i“.

O kaip gi yra  su prarastu mūsų mylimos poetės Salomėjos juoduoju sąsiuviniu, kuriame slypi vieša poetės išpažintis? Kalbėta ir plačiai diskutuota ir apie tai. Politikos aktualijų žurnalistė Simona Voveriūnaitė „Dienos naujienose“, kurios buvo eksponuojamos Palūšės bibliotekos parodėlėje, teigia, kad juodojo sąsiuvinio su paskutine poetės išpažintimi paieškos gali būti įdomiau už atrastą istoriko Liudo Mažylio Nepriklausomybės aktą?! 

Filologas Virginijus Gasiliūnas viešai dalijasi tekstu apie poetės dienoraštį. Jis surinko daugelį istorinių šaltinių, kur galėtų būti paskutinėmis gyvenimo dienomis rašyti Salomėjos Nėries atsiminimai. Manoma, kad geriausia vieta – Oksfordo universitetas. Kodėl? Rašytojo Viktoro Aleknos knygoje „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis“ rašoma, kad 1945 metų vasarą Salomėja Nėris savo draugės Jadvygos Laurinavičiūtės prašė pakviesti kunigą Juozą Gustą. Salomėja Nėris jam atliko išpažintį ir paprašė, kad priimtų sąsiuvinį su jos žodžiais tautai. Kunigas sutiko paimti, sakydamas: „Ką man kalbėjai ir ką aš išgirdau, težinos Dievas, o kas čia parašyta, išsaugosiu žmonėms.“

Profesorė Viktorija Daujotytė prieš dvidešimt metų išleistos knygos „Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos skaitymai“ skyriuje „Paskutinės valios paslaptis“ užrašiusi, kad sąsiuvinis buvo. Po poetės mirties (po 74 metų) galima atsekti siūlo galą. 2001 metų sausio 6 dieną Rašytojų klube A. Naujokaitis perdavė „Draugo“ (2000.12.22) puslapio kopiją, kur Ligija Tautkuvienė sako štai ką: „Salomėjos Nėries sąsiuvinį paėmė kunigas Juozas Gustas ir perdavė Leipalingio kunigui Konstantinui Ambrasui. Šis nuvežė į JAV“, - šaltinius citavo V. Gasiliūnas. Tame pačiame tekste sakoma, kad sąsiuvinį perskaičiusi Salomėjos Nėries  motina sakė: „Galiu dabar ramiai numirti“. Sąsiuvinis su eilėraščiais perduotas Oksfordo universiteto bibliotekos archyvui. Tai gal 1965 metais slaptasis sąsiuvinis pasiekė Ameriką? Truputį vėliau buvo rastas ir  paskutinę Salomėjos Nėries išpažintį išklausiusio kunigo liudijimas: „Tai padariau aš pats“, -  ištarė kunigas Juozas Gustas.

Atlikusi išpažintį ir susitaikiusi su Dievu, poetė ištraukė iš po pagalvės storą juodais viršeliais sąsiuvinį ir paprašė  įvykdyti jos paskutinį prašymą – paskelbti šį dienoraštį viešai. Ji žinanti, kad Lietuva ją prakeikusi, bet tikinti, kad perskaitę šį dienoraštį, nuimsią nuo jos prakeikimą. „Aš įsidėjau sąsiuvinį į krepšelį, ant krūtinės ir išsinešiau namo. Vėliau dienraštį įdaviau į geras rankas, kad nuvežtų į Oksfordo universitetą. Jūs nepamirškite ir, esant galimybei, pasakykite, kad šis poetės Salomėjos Nėries dienoraštis yra Oksfordo universiteto bibliotekos archyve“, - Juozo Gusto žodžius citavo Virginijus Gasiliūnas.

 „Lietuva galėtų skirti stipendiją tokiai paieškai ir išsiųsti mėnesiui jauną literatūrologą į Oksfordą. Nebūtų tai ypatingai brangu. Tai nepaprastai svarbu ne tik lietuvių literatūros istorijai, bet ir visai Lietuvos istorijai, „ – mąsto rašytojas Marius Ivaškevičius.

Tokios tiesos buvo išsakytos Palūšės bibliotekos atviroje, mums visiems skirtoje, pamokoje apie Salomėją Nėrį. Į daugelį klausimų argumentuotai atsakinėjo ir išteisino Salomėją Nėrį ne tik gimnazistai Domantas, Adrijus, Alius, bet ir  suaugę dalyviai. O kad nebūtų monotoniška, eiles apie Salomėją Nėrį skaitė Livija Žilėnaitė, Akvilė Gudukaitė, Greta Žigaitė, Rusnė Šerėnaitė, Gintarė Šimkūnaitė, Gabrielė Čirikaitė, Ugnė Ieva Jelinskaitė ir Germantė Gečaitė.

Tarp kalbų, eilių ir pasisakymų gražiai nuvilnijo Beatričės Čeponytės ir Nojaus Karaliūno duetas, atlikęs dainas Salomėjos Nėries žodžiais „Mūsų dienos, kaip šventė“, „Grįšiu“ bei kitas.

Palūšės biblioteka tąkart sužibėjo tiesos spalvomis. Abipusės padėkos bibliotekai, gimnazijai, atlikėjams ir trumpi apsikabinimai vainikavo žinių kupiną popietę, virtusią naudinga pamoka ir mokiniams, ir suaugusiems.

Elena Mudėnaitė

  • Augink šeimą, ne statistiką

Jau praėjo beveik 8-eri metai, kai mūsų šalyje galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pakeitęs atsakomybės taikymo smurtautojui praktiką.

Policija dar kartą atkreipia dėmesį, kad 2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kurio pagrindinė paskirtis– ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą.

Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį (LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 2 straipsnis).

Pagrindinės smurto formos:

1. Fizinis smurtas – tai fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas kitam asmeniui. Šis veiksmas numato baudžiamąją atsakomybę.

2. Psichologinis smurtas – tai besitęsiantis kito žmogaus žeminimas, menkinimas, užgauliojimas, siekiant įbauginti, įžeisti, paveikti savivertę bei pasitikėjimą savimi.

3. Ekonominis smurtas – tai kito asmens išlaidų kontroliavimas, draudimas pačiam save išlaikyti, t.y. dirbti ir užsidirbti, draudimas naudotis bendru šeimos turtu, materialinių daiktų gadinimas.

4. Seksualinis smurtas – vertimas mylėtis prieš moters valią, vertimas daryti tai, kas nepriimtina, grasinimas palikti, jei nesutiks mylėtis su smurtautoju, melavimas, kad mylintis naudojamos apsaugos priemonės.

Per 2019 metų dešimt mėnesių Utenos apskrityje užregistruotos 364 nusikalstamos veikos, susijusios su smurtu artimoje aplinkoje. Palyginti su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu fiksuojamas mažėjimas. 2019 m. per sausio –spalio mėn. Ignalinos r. PK aptarnaujamoje teritorijoje fiksuojamas 55 nusikalstamos veikos, 2018 m. – 122. Per minėtą laikotarpį Utenos aps. VPK buvo ištirtos 371 (2018 m. – 618) nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 str.(Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir 145 str. (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Daugiausia nukentėjo: moterys – 280, taip pat smurto aukomis tapo 62 vyrai, 8 nepilnamečiai, 18 mažamečių, taip pat 2 kūdikiai. Iš užregistruotų 364 atvejų 294 smurtautojų buvo neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, tai sudaro 80,8 proc. visų smurtautojų.

Smurtas – veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Nepaisant patiriamo smurto, poros santykiuose gali pasitaikyti ir tariamai laimingų akimirkų. Būtent dėl to sunku tampa atpažinti sistemiškumą smurtautojo elgesyje bei priimti sprendimą tokį žmogų palikti.

Nukentėjus nuo smurto artimoje aplinkoje, labai svarbu nedelsti, nes smurtas lyg žaizda, kuri negyja negydant. Kreiptis gali ne tik smurtą patyręs asmuo, bet ir asmuo, matęs smurto atvejį, ar žinantis apie jį. Nebūkite abejingi, praneškite apie smurto atvejus arba padrąsinkite ir palaikykite auką kreiptis pagalbos.

Skambink 112. Gal būtent Tavo skambutis išgelbės gyvybę!

Augink šeimą, ne statistiką.

TV programa. Skelbimai. Reklama
Kitus rašinius skaitykite “Naujos vagos” laikraštyje
Skelbimai ir reklama priimami Ateities g. 17, LT-30123 Ignalina
Tel. (8 386) 5 29 83
El. paštas naujavaga@ignet.ltnv.laima@ignet.ltnv.vida@ignet.lt
Ignalinos rajono laikraštis "Nauja vaga"
spausdinti visus
 
аš 2019-10-12 15:35 spausdinti
Vida, laikykl ir taip toliau.Tylu, ramu, informatymu. Pagarba Tau.
 
Jūsų komentaras
Vardas: El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje  
AntiSpam
komentarų: 1
Paskutinis atnaujinimas: 2019-12-02 16:33:07
Naujienų prenumerata