Ignalinos rajono savivaldybė

Grožėkis, ilsėkis, pramogauk...
Biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
PVM mokėtojo kodas LT887683515
Tel. (8 386) 52 096
El. paštas info@ignalina.lt
- NAUJIENOS -
2020.10.19
Paroda – tarsi viltis ar šviesos kirbirkštis...

Spalio 1 – 30 dienomis Ignalinos krašto muziejuje eksponuojama Simono Žigo grafikos darbų paroda „Architektūriniai peizažai“. Parodos pristatymas įvyks spalio 20 dieną 12 val. Pridedama  Simono gyvenimo istorija iš motinos lūpų...


Simonas  Žigas gimė 1981 m. kovo 20 d. Ignalinoje, Budriuose. Augo linksmas guvus, visų mylimas šviesiaplaukis berniukas, kuriam labai nepasisekė.

Per pačią gražiausią 1986 metų vasaros dieną, kai visi ieškojo paparčio žiedo, virš Simonėlio pakibo baisus debesys. Stovintį ant kelkraščio, būrelyje vaikų, užkabino pravažiuojanti mašina ir nesustojusi nušvilpė tolyn. Nuo kelkraščio Simonėlį pakėlė atbėgusi mama. Prie jų pribėgo ir kaimynas. Su jo pagalba Simonas nuvežtas į ligoninę, o kitą dieną išskraidintas į Vilnių. Tik po didelių gerųjų medikų pastangų, praėjus 4 mėnesiams, Simonėlis pažino mamą ir labai džiaugėsi pamatęs broliuką ir tėvelį.

 

Visas žinotas raideles, spalveles, žaisliukus teko pažinti iš naujo. Mėgo klausyti pasakų, dainelių. Tik po metų žengė savarankiškus žingsnelius. Kai tik galėjo laikyti pieštuką, gydytojai skatino piešti, spalvinti – jam patiko. Piešė namelius, medelius, gėles. 1989 m. būdamas sanatorijoje „Saulutė“ per televizorių pamatė pirmąjį „Baltijos kelią“. Simutis jį nupiešė su daugybe vėliavų, plevėsuojančių į visas puses. Tais pačiais metais pradėjo lankyti mokyklą. Čia Simoną sutiko gerosios, sumaniosios mokytojos: Vanda Parnarauskienė, Liuda Ražinskienė, vėliau Janina Gimževskienė, Zita Cijūnelienė, Vidutė Stundžaitė.  Mielosios mokytojos su Simonu kovojo dėl kiekvieno žodelio ir jiems pasisekė – Simonas baigė pagrindinę mokyklą. Kai tapo stipresnis, keliavo po Lietuvą – plaukė garlaiviu Nemunu, kopė dar į žalią gražų Gedimino kalną ir pilį, keliavo po Vilniaus senamiestį, lankė bažnyčias nuo Aušros vartų iki Arkikatedros, matė „Žalgirio mūšio“ paveikslo parodą. Su pasėdėjimais, aptarimais, pirma su mama, o dabar – vienas.

Baigus mokyklą ir išsiskyrus su draugais, Simonui buvo labai sunku. Bet ir vėl pasisekė – buvo priimtas į Moksleivių namų Dailės studiją. Mokytoja Nijolė Trinkūnienė padėjo pažinti tikrą piešimo meną, pasinerti į linijų ir spalvų pasaulį, kuris sumažino neviltį, liūdesį, nuoskaudą.

Simono artimieji labai labai dėkingi mokytojai NIJOLEI ir visiems padėjusiems ir padedantiems Simonui žengti sunkiu gyvenimo keliu ir prašo būti ne tik labai gerais, bet ir reikliais.

 

 
Atgal   Spausdinti  
Naujienų prenumerata