Ignalinos rajono savivaldybė

Grožėkis, ilsėkis, pramogauk...
Biudžetinė įstaiga
Laisvės a. 70, LT-30122 Ignalina
Įstaigos kodas 2887 68350
Juridinių asmenų registras
Tel. (8 386) 52 096
El. paštas info@ignalina.lt
- NAUJIENOS -
2021.05.04
Padėkota ilgamečiam Lietuvos žiemos sporto centro direktoriui

Gegužės 3 dieną Ignalinos rajono meras Justas Rasikas ir savivaldybės administracijos direktorė  Jūratė Balinskienė su gėlėmis skubėjo į Lietuvos žiemos sporto centrą, kur pačius šilčiausius padėkos žodžius išsakė ilgamečiam šios įstaigos direktoriui Bronislavui Cicėnui.  Rajone sunkiai besurastume kitą tokį vadovą, tai pačiai įstaigai vadovavusį 39-erius metus.


- Lygiai  trisdešimt devynerius, - patikslins Bronislavas, priimdamas gėles. - Mat tuometinei Ignalinos sporto bazei buvau paskirtas vadovauti 1982-aisiais, gegužės 3 dieną. Direktoriumi likau ir po 1992-ųjų, kai bazė buvo reorganizuota į Lietuvos žiemos sporto centrą.

 

Ir nors Lietuvos žiemos sporto centras jau kelioms kartoms ignaliniečių neatsiejamas nuo Bronislavo Cicėno vardo, verta prisiminti ir šios įstaigos ištakas.

Dar 1958 metais ignalinietis Bronius Šimkūnas ėmėsi iniciatyvos įkurti sporto bazę ir statyti pirmąjį trampliną Ignalinoje. Pirmasis tramplinas buvo natūralus – sukastas kastuvais iš sniego. Tam mintį davė vaikai, kurie šokinėdavo nuo kalno medinėmis slidėmis. Šuoliai nuo šio tramplino siekdavo 30 metrų. Kai tokio rezultato neužteko, pradėtas statyti „didžiuoju“ vadinamas tramplinas. Broniaus Šimkūno entuziazmo paskatinti ignaliniečiai kiekvieną savaitgalį organizuodavo talkas, kurių metu liejo pamatus, tvarkė aplinką ir ruošė tramplino kalną. Tramplinas  buvo suręstas iš pušinių rąstų per metus. Ir tuo metu tai buvo aukščiausias tramplinas Baltijos šalyse. Šuoliai nuo jo siekdavo net 60 metrų! Deja, bet laikas nepagailėjo šio statinio – rąstai supuvo ir tramplinu naudotis buvo uždrausta. Daugybę šuolininkų ir žiūrovų pritraukdavęs tramplinas veikė 1962—1973 m. 1973 m. paskelbtas avariniu, o 1978 m. – nugriautas. Šiuo metu vietoj jo stovi Vilkakalnio apžvalgos bokštas. O tramplinas teliko ignaliniečių ir čia pabuvojusių slidininkų atmintyje, senosiose nuotraukose ir ignaliniečio Rimanto Skunčiko Ignalinos krašto muziejui dovanotame paveiksle. Vienu metu Ignalinoje buvo net kilusi idėja atstatyti trampliną. Šviesios atminties Edita Kondrotienė buvo atidariusi specialią sąskaitą, bet joje, kaip prisimena Bronius Cicėnas, taip ir liko vieninteliai jo paties įnešti  10 litų.

Slidininkų pamėgtos Ignalinos kalvos patraukė ir tuometinės „Nemuno“ sporto draugijos vadovų dėmesį, kuriems kilo mintis  pastatyti naują slidinėjimo bazę. Jie finansavo ir statybą.  1960 metais pradėta statyti sporto bazė. buvo didelis įvykis Ignalinos rajono sportiniame gyvenime. Dėl tinkamos geografinės padėties pasirinkta vieta prie Šiekščio ežero. Stačios kalvos ir ilgai besilaikantis sniegas buvo tiesiog ideali vieta slidinėjimui. Tais pačiais metais Ignalinos sporto bazės direktoriumi paskirtas Vytautas Švogžlys, kuris šiose pareigose dirbo 20 metų. Taigi ir pačią sporto bazės idėją pradėjo įgyvendinti jis.

Pagrindiniai darbai prie Šiekščio vyko 1962-1964 metais. Per tuos metus buvo pastatytas pagrindinis korpusas – vieno aukšto mūrinis namas. Išsaugotuose Vytauto Švogžlio prisiminimuose minima, jog iš pat pradžių sporto bazė buvo labai kukli. Finansavimas - taip pat. Nebuvo gero viešbučio (tik bendrabučio tipo kambariai), nebuvo karšto vandens, todėl sportininkams tekdavo praustis sniegu. Bet - nors sąlygos buvo ne pačios geriausios, į Ignalinos sporto bazę atvykdavo daug slidininkų. Kartais vienu metu susirinkdavo net 400-450 sportininkų.

Už trejeto kilometrų  nuo sporto bazės buvo įrengta šaudykla: ekskavatoriumi buvo iškasta duobė, po to pagal iš estų gautus brėžinius Vilniuje pagaminti šaudymo skydai. Taip sporto bazėje pradėjo treniruotis ir biatlonininkai. Ignalinos vardas vis dažniau buvo tariamas, vis labiau girdimas.

Taigi Bronislavas Cicėnas, atėjęs į Ignalinos sporto bazę, rado čia ne pliką lauką. Tiesa, kaip jis pats prisimena, pirmąją jo darbo dieną, 1982-ųjų gegužės 3-iąją, merkė lietus, tad naujasis  direktorius dėl būsimo stadiono vykdomų statybos darbų į bazę atbrido per balas guminiais batais. Tuomet nė trisdešimties neturėjęs vyrukas, buvęs Ignalinos dujų ūkio inžinierius, nestokojo tik entuziazmo. Tiesa, palei Šiekštį nuo kalnelių slidėmis jau leidosi nuo penkiolikos metų, o vėliau su broliais Algiu ir Mindaugu patyrė net skrydžių nuo didžiojo tramplino azartą ir malonumą. Sportas buvo Bronislavo kraujyje, mintyse, pasirinkime. Direktoriumi jis tapo, jau baigęs du kursus tuometiniame Kauno kūno kultūros institute.

Jau pirmaisiais vadovavimo metais Bronislavas Cicėnas kaip geroje patarlėje „vasarą ėmė ruošti slides“: tam, kad slidininkai galėtų treniruotis ir vasarą, sumanyta nutiesti asfaltuotą riedučių trasą. Pirmiausiai buvo nutiesta trasa aplink šaudyklą, bet iki šaudyklos ir trasos sportininkus reikėjo vežioti autobusu. Todėl 1986 metais ratas prie šaudyklos sujungtas 2,5 kilometro atkarpa su baze. Po to pailginta dar 2,5 kilometro. Kaip dabar prisimena Bronislavas, nemažai reikalų tada tekdavo derinti su Maskva, tad ne kartą ten važiuota su „pilnais čemodanais“. 1988 metais riedučių trasos darbai buvo užbaigti.

Savotiško virsmo metais galima laikyti 1992 metus, kai, susijungus Ignalinos ir Respublikinei žiemos sporto bazėms, Ignalinos sporto bazė buvo perorganizuota į Lietuvos žiemos sporto centrą. Atkreiptas dėmesys, padidintas finansavimas: per ketverius metus įrengta 7,5 km ilgio asfaltuota slidžių ir riedučių trasa. Tad jau nuo 1996 m. centre galėjo slidinėti ir kalnų slidinėjimo mėgėjai. Kalnų slidinėjimui skirtos trys nusileidimo trasos. Viena iš jų - 160 metrų ilgio. Čia veikia keltuvai, slidinėjimo įrangos nuomos punktas.

Lietuvos žiemos sporto centrui atnaujinti buvo skirta ES ir Kūno kultūros ir sporto departamento lėšų. Ir nors Ignalina garsėja ilgiausiomis, rūsčiausiomis žiemomis, giliausiomis pusnimis, būta metų, kai žiemos sporto mėgėjų „mana“ (sniegas) iš dangaus nepasirodydavo. Prieš šitą gamtos neteisybę Lietuvos žiemos sporto centras ėmė „ginkluotis“: dar 1999-aisiais buvo įsigyta sniego patranka, nuklodavusi sniegu plikas slidininkų trasas. Šiuo metu Lietuvos žiemos sporto centre „kovinėje parengtyje“ – aštuonios sniego gaminimo patrankos.

Žiemos sporto mėgėjų Meką augino sėkmingi projektai ir milijoninės investicijos. Trys didieji projektai, vykdyti Lietuvos žiemos sporto centre 2002-aisiais, 2006-2008-aisiais ir 2009-2015-aisiais metais, pakeitė jį neatpažįstamai.

Per tą laiką įsigyta naujos sniego gaminimo ir kalnų slidinėjimo įrangos, keltuvai, sniego rogės. Įgyvendinus 2009 m. pradėtą vykdyti Lietuvos žiemos sporto centro modernizavimo projektą „Lietuvos žiemos sporto centro Ignalinoje plėtra ir modernizavimas“ (LRV nutarimu šis projektas buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu), pastatytas modernus varžybų aptarnavimo pastatas, kuriame įrengta 16 slidžių ruošimo kambarių, treniruoklių salė, pirtis, sporto įrangos laikymo garažai. Sporto gatvėje įrengta biatlono šaudykla, distancinio (lygumų) slidinėjimo 2 kilometrų trasa su dirbtinio sniego gaminimo sistema ir apšvietimu nakties metu. Aktyviam poilsiui žiemą čia įrengtos ir veikia 4 kalnų slidinėjimo trasos su 4 keltuvais (viena kalnų slidinėjimo trasa su keltuvu skirta vaikams ir pradedantiesiems, kuriuos instruktuoja ir moko slidinėti instruktoriai, viena - varžybų vykdymui ir dvi - mėgėjiškam slidinėjimui).

Tik, džiaugiantis laimėjimais, nevalia nepastebėti ir juos temdžiusių šešėlių. Bronislavas Cicėnas pripažįsta, jog būta itin gausaus lankytojų antplūdžio, bet buvo ir „nulinių“ metų, kai centras tedirbo kelias dienas. Pastaraisiais metais  Lietuvos žiemos sporto centrui „per slides“ kaip reikiant kirto karantinas: centras jau balansavo ant išlikimo ribos. Bet Ignalinos rajono savivaldybės pagalba, iš dalies atlaisvintas karantinas leido per tris mėnesius išlaviruoti ir pavasarį pasitikti be skolų.

Ignalina įprato, jog čia, kur yra puiki biatlono trasa, kur įrengta viena iš dviejų Tarptautinės slidinėjimo federacijos reikalavimus atitinkančių lygumų slidinėjimo trasų Lietuvoje, .treniruojasi Lietuvos slidininkai ir biatlonininkai, o kasmet vykstančios „Žalgiriados“ sukviečia šimtus žiemos sporto mėgėjų.  Savotišku „Žalgiriadų“ rekordininku yra tapęs pats Ignalinos žiemos sporto centro direktorius – Bronislavas Cicėnas. Jis dalyvavo bene visose vykusiose  žalgiriečių sporto žaidynėse ir daugelį kartų tapo įvairių rungčių nugalėtoju. Verta čia paminėti, kad 1992-aisiais jis buvo tik per žingsnį nuo olimpinių žaidynių. Bet tada Bronislavui jau buvo kone keturiasdešimt, taigi pasirinktas jaunesnis, Račardas Panavas, kuris vėliau dar dalyvavo keturiose olimpinėse žaidynėse. Tik Bronislavo entuziazmo tai nenumalšino, slidžių į kampą jis nepastatė. Jo laukė kitos trasos, daugybė apdovanojimų: 11 kartų jis tituluotas dirbančiųjų  Europos žiemos sporto žaidynių čempionu (savo amžiaus grupėse). Paskutinį kartą šį vardą apgynė prieš šešetą metų. Kai mėgino suskaičiuoti visus apdovanojimus, medalius, sako, radęs jų daugiau nei šimtą. Ir pagrįstai juokauja, kad jau nebeturi kam ir ką įrodinėti, dalyvaudamas varžybose.

Prisiminęs sportinius metus, varžybas, juokauja, kad buvo pramintas uogienių karaliumi, mat prieš varžybas perpjaudavo batoną išilgai, aptepdavo sviestu, uogiene ir taip pasistiprindavo „Toks buvo anų laikų dopingas!“ Iš varžybų parsiveždavo ne tik medalius, bet ir smagių įspūdžių, plėtė draugų ratą. O Ignalinoje rengiamų „Žalgiriadų“ laukdavo visi žiemos sporto entuziastai. Neretas užklausdavo, ar bus Bronius, (taip jį visi mieliau vadindavo, dar ir Broniuku šaukdavo) ar pagros jis akordeonu. Ir Bronislavas grojo. Tebegroja. Mat muzika yra gal antroji jo aistra, leidusi numalšinti įtampą, susirasti bičiulių.

Per tuos dešimtmečius, kai centras  tapo modernus, tinkamas treniruotis profesionalams, Ignalinoje tiesiog lijo sporto žvaigždėmis. „Marijonas Steckas, Antanas Rukšėnas, Vilmantas Gineitas, Bronius Dešukas, Kazys ir Petras Milašiai., Vida Vencienė, Kazimiera Strolienė, Tomas Kaukėnas ..“ – vardija nesustodamas Bronislavas Cicėnas. O ypatingai prisimena Algimantą Šalną, su kuriuo net gimė tą pačią rugsėjo 12 dieną. Maža to, rugsėjo 12 gimė Bronislavp mama ir Algimanto tėvelis, tad šią dieną dažnai švęsdavo keturiese!

Lietuvos žiemos sporto centras gyvybės nepraranda ir vasarą, čia būta net miesto pramoginių renginių. Lankėsi centre Prezidentas Valdas Adamkus, LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, mindamas tandemą užsuko Ministras pirmininkas Andrius Kubilius su savo bendrapartiečiais, leidosi Prezidento Rolando Pakso malūnsparnis, viešėjo Kardinolas Audrys Juozas Bačkis...

Gal pastarasis įtemptas sezonas, gal kitos priežastys lėmė, kad Lietuvos žiemos sporto centro direktorius Bronislavas Cicėnas – slidinėjimo (1986 m.) ir biatlono (1988 m.) sporto meistras - šiemet pirmąkart per visą žiemą neatsistojo ant slidžių. Šiemet ir Lietuvos žiemos sporto centrą jis perduoda laikinajam direktoriui Andriui Leškevičiui. Ir net neprašomas užtikrina:

- Andriui tikrai padėsiu kuo galėsiu. Pats nebūčiau laimingas, matydamas, kad nyksta tai, dėl ko išgyvenau, ką kūriau, tad būsiu šalia, kol mano patarimas bus reikalingas ir naudingas.

Vida Gasparavičienė

 

 
Atgal   Spausdinti  
Naujienų prenumerata